Palikus automobilį autoservise, paprastai norisi žinoti du dalykus – kiek kainuos remontas ir kada transporto priemonę bus galima atsiimti. Tačiau net ir iš anksto suderinus darbų apimtį bei kainą kartais nutinka taip, kad sutartą dieną automobilis dar nebus paruoštas.
Iš pradžių pranešama, kad vėluoja atsarginės dalies pristatymas. Dar vėliau paaiškėja, jog reikia papildomos diagnostikos, o naujai pažadėta remonto pabaigos data vėl nukeliama.
Keletą dienų užsitęsęs remontas gali sugriauti kelionės planus, o automobilį kasdien naudojančiam žmogui sukelti ir papildomų išlaidų. Tačiau ar vien to pakanka reikalauti kompensacijos? Ir ką daryti, jei autoservisas apskritai negali pasakyti, kada darbai bus baigti?
Remonto terminas – ne vien žodinis pažadas
Lietuvos civilinio kodekso 6.652 straipsnis numato, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys gali susitarti ir dėl atskirų darbų atlikimo terminų. Jei įstatymas ar sutartis nenustato kitaip, rangovas atsako ir už galutinio, ir už tarpinių terminų pažeidimą.
Automobilio remontui šios nuostatos ypač svarbios, nes darbai gali būti atliekami keliais etapais. Pirmiausia nustatoma gedimo priežastis, tuomet užsakomos dalys ir tik po to atliekamas pats remontas. Todėl suderinus konkrečią automobilio atsiėmimo datą lengviau atskirti įprastą darbų eigą nuo vėlavimo.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba rekomenduoja pasirūpinti rašytine užsakymo paraiška, kurioje, be kitų duomenų, nurodomas numatomas darbų atlikimo terminas, preliminari kaina ir planuojamas remontas. Pagal šiuo metu taikomą remonto paslaugų tvarką tam tikriems smulkiems darbams ir diagnostikai numatytos dokumentų įforminimo išimtys, tačiau net ir tokiais atvejais rašytinis susitarimas gali padėti išvengti ginčo.
Jeigu užsakymo dokumente nurodyta, kad automobilį bus galima atsiimti penktadienį, o darbai nebaigti ir kitą savaitę, yra aiškus pagrindas klausti, kodėl nesilaikyta susitarimo. Kur kas sudėtingiau, jei automobilis paliktas tik gavus žodinį pažadą „sutaisysime greitai“. Tokiu atveju pirmiausia tenka aiškintis, dėl kokio termino šalys iš tikrųjų buvo susitarusios.
Ar servisas gali vienašališkai nukelti remonto pabaigą?
Net ir gerai suplanuotas remontas ne visada vyksta sklandžiai. Išardžius mazgą gali paaiškėti papildomų pažeidimų, o reikiamos detalės gali nebūti sandėlyje. Tokios aplinkybės gali paaiškinti vėlavimą, tačiau savaime nereiškia, kad paslaugos teikėjas gali neribotam laikui keisti sutartą terminą.
Civilinis kodeksas nustato, kad rangos sutartyje numatyti terminai keičiami šalių susitarimu, sutartyje nustatyta tvarka. Vadinasi, svarbu ne tik tai, ar autoservisas pranešė apie vėlavimą, bet ir ar klientas sutiko su naujomis sąlygomis.
Jeigu po diagnostikos paaiškėja, kad reikia papildomo remonto, servisui taip pat tenka pareiga su automobilio valdytoju suderinti papildomus darbus ir atsargines dalis taip, kad susitarimą būtų galima atsekti. Todėl elektroninis laiškas ar žinutė, kurioje nurodyta, dėl kokios priežasties darbai užtruks ir kada juos planuojama baigti, naudinga abiem pusėms.
Kita vertus, ne kiekvienas termino pasikeitimas yra vien autoserviso atsakomybė. Jeigu pats vairuotojas kelias dienas nepatvirtina papildomų darbų, pakeičia užsakymą ar nepateikia sutartų dalių, šios aplinkybės taip pat gali turėti reikšmės sprendžiant ginčą.
Kada galima atsisakyti remonto paslaugos?
Civilinio kodekso 6.658 straipsnis suteikia užsakovui teisę tikrinti atliekamų darbų eigą ir kokybę, nesikišant į rangovo veiklą. Tas pats straipsnis numato, kad jeigu rangovas laiku nepradeda vykdyti sutarties arba dirba taip lėtai, kad tampa aišku, jog iki nustatyto termino darbų nebaigs, užsakovas gali atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Tačiau tai nėra taisyklė, pagal kurią bet koks, net ir trumpas, vėlavimas automatiškai leidžia nemokėti už remontą. Reikšmės turi sutarties sąlygos, vėlavimo mastas, jo priežastys ir tai, kokia darbų dalis jau atlikta.
Įstatymas atskirai numato ir galimybę atsisakyti sutarties dėl svarbių priežasčių, kol darbai nebaigti. Tokiu atveju gali tekti sumokėti už atliktą darbų dalį bei atlyginti įstatyme numatytus su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. Todėl nutraukiant sutartį svarbu aiškiai nurodyti, dėl kokio pažeidimo priimamas toks sprendimas, o ne tiesiog pareikalauti nedelsiant grąžinti automobilį ir visus sumokėtus pinigus.
Jeigu nusprendžiama remontą tęsti kitur, verta raštu užfiksuoti, kokie darbai jau atlikti, kokios detalės pakeistos, kokia automobilio techninė būklė ir kokia suma už juos reikalaujama. Ypač svarbu įvertinti, ar iš dalies išardytą automobilį galima saugiai transportuoti.
Ar už vėlavimą galima reikalauti kompensacijos?
Galima, jeigu tam yra teisinis pagrindas ir patirtus nuostolius galima pagrįsti. Tačiau vien faktas, kad automobilis servise praleido daugiau laiko, nei planuota, dar nereiškia, jog klientui automatiškai priklauso konkreti pinigų suma.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnis prie nuostolių priskiria, be kita ko, turėtas išlaidas. Todėl dėl nepagrįsto remonto termino praleidimo atsiradusios papildomos išlaidos gali būti įtrauktos į reikalavimą, jeigu įrodomas jų ryšys su sutarties pažeidimu ir pagrindžiamas dydis.
Pavyzdžiui, žmogui, kuriam automobilis būtinas kasdienėms kelionėms, užsitęsus remontui gali tekti išsinuomoti kitą transporto priemonę. Tačiau tokiu atveju reikėtų išsaugoti nuomos sutartį, sąskaitas bei mokėjimo dokumentus ir pagrįsti, kodėl tokios išlaidos buvo būtinos.
Jei sutartyje numatyti delspinigiai už vėlavimą, jų galima reikalauti vadovaujantis susitarimu ir taikytinais teisės aktais. Tačiau vienodos, visiems autoservisams įstatymu nustatytos baudos už kiekvieną pavėluotą remonto dieną nėra.
Automobilis vis dar servise: nuo ko pradėti?
Kai sutarta data jau praėjo, pirmiausia verta paprašyti autoserviso raštu paaiškinti, kokie darbai atlikti, dėl ko jie užtruko ir kokia nauja remonto pabaigos data siūloma. Jei terminą norima keisti, svarbu aiškiai užfiksuoti, ar toks pasiūlymas priimamas.
Jeigu paaiškinimų negaunate arba matote, kad darbai nejuda, reikėtų pateikti rašytinę pretenziją. Joje verta nurodyti pirminį susitarimą, praleistą terminą, jau patirtas išlaidas ir konkretų reikalavimą: pavyzdžiui, per pagrįstą laiką užbaigti darbus, nutraukti sutartį arba atlyginti dėl pažeidimo atsiradusius nuostolius, jeigu tam yra pagrindas.
Svarbiausi įrodymai tokioje situacijoje – užsakymo paraiška, automobilio perdavimo dokumentai, elektroniniai laiškai, susirašinėjimas dėl keičiamų terminų ir papildomų darbų, taip pat išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Jei pradinis terminas buvo sutartas telefonu, naudinga kuo anksčiau jį patvirtinti raštu.
VVTAT nurodo, kad paslaugos teikėjas į rašytinę vartotojo pretenziją turi pateikti motyvuotą atsakymą per 14 kalendorinių dienų. Jeigu atsakymo nėra arba ginčo išspręsti nepavyksta, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Prieš tai į paslaugos teikėją dėl pažeistų teisių reikia kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą.
Ši tvarka skirta vartojimo ginčams, kai fizinis asmuo paslaugą užsako asmeniniams, o ne verslo poreikiams. Įmonių užsakytų remonto paslaugų ginčams gali būti taikoma kitokia sprendimo tvarka.
Remonto termino reikšmė dažniausiai išryškėja tik tada, kai automobilio negaunate sutartu laiku. Tačiau tuo metu svarbiausi susitarimai jau būna įvykę. Todėl prieš paliekant automobilį autoservise verta iš anksto pasirūpinti ne tik darbų sąrašu ir preliminaria kaina, bet ir aiškia jų pabaigos data. Jei remontas užsitęstų, būtent šis susitarimas padėtų nustatyti, ar servisas iš tiesų pažeidė savo įsipareigojimus.
