Pametus automobilio raktelį, ne visada aišku, ar jis tiesiog pasimetė, ar pateko į svetimas rankas. Jeigu namuose turite atsarginį, automobiliu galite naudotis toliau, todėl naujo raktelio užsakymą ar apsaugos sistemos perprogramavimą nesunku atidėti vėlesniam laikui.
Vis dėlto, po kelių savaičių nutinka gerokai rimtesnė nelaimė – automobilį pavagia. Apie vagystę pranešate policijai, kreipiatės į draudimo bendrovę ir tikitės sulaukti KASKO išmokos.
Tik tuomet paaiškėja, kad anksčiau prarastas raktelis gali pridaryti nemažai problemų. Draudikas pradeda aiškintis, kodėl apie jo dingimą nebuvo pranešta, ar savininkas pasirūpino automobilio saugumu ir ar apskritai įvykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas. Kai kuriais atvejais tokie ginčai pasiekia teismą, o juose sprendžiama dėl dešimčių tūkstančių eurų.
Ką daryti praradus automobilio raktelį?
KASKO draudimo sutartyse paprastai nustatomi reikalavimai, kurių savininkas privalo laikytis, kad išsaugotų draudimo apsaugą. Tarp jų gali būti ir pareiga informuoti draudiką apie dingusius automobilio raktelius, registracijos dokumentus ar kitus su transporto priemonės saugumu susijusius pasikeitimus.
Pavyzdžiui, draudimo bendrovė „If“ savo KASKO draudimo atmintinėje nurodo, kad apie pamestus automobilio raktelius reikia pranešti draudikui. Tai laikoma aplinkybe, galinčia padidinti draudimo riziką.
Tiksli pranešimo tvarka ir terminai priklauso nuo sudarytos sutarties. Vieni draudikai reikalauja informuoti nedelsiant, kiti numato konkretų dienų skaičių.
Praradus raktelį pirmiausia verta susisiekti su draudimo bendrove ir išsiaiškinti, kokių saugumo priemonių ji reikalauja. Šiuolaikiniuose automobiliuose dažnai pakanka perprogramuoti elektroninius raktelius, kad anksčiau naudotas raktelis nebegalėtų užvesti variklio. Priklausomai nuo automobilio konstrukcijos, gali tekti keisti ir mechanines spyneles ar kitus užraktus.
Jeigu rakteliai dingo kartu su pinigine, kurioje buvo asmens dokumentai ir gyvenamosios vietos adresą atskleidžianti informacija, automobilio vagystės rizika gali būti dar didesnė.
Kol problema neišspręsta, transporto priemonę patartina laikyti saugesnėje vietoje. Apie atliktus apsaugos sistemos pakeitimus naudinga išsaugoti sąskaitas ir kitus dokumentus.
Vis dėlto vien faktas, kad savininkas prarado raktelį ir nesiėmė visų įmanomų apsaugos priemonių, dar nereiškia, jog draudimo bendrovė gali savo nuožiūra sumažinti išmoką.
Tai patvirtina 2026 metais Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas ginčas, kuriame automobilio savininkui pavyko prisiteisti beveik 50 tūkst. eurų.

Pavogė beveik 100 tūkst. eurų vertės „Mercedes-Benz“
2024 m. sausio 21 d. vyras pastebėjo praradęs piniginę, kurioje buvo asmens dokumentai, namų raktai ir automobilio „Mercedes-Benz AMG G 63“ užvedimo raktelis.
Apie dingusius daiktus jis pranešė policijai, tačiau savo KASKO draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ neinformavo. Automobilio savininkas taip pat nepakeitė užraktų ir nesiėmė kitų papildomų apsaugos priemonių. Po trijų savaičių, vasario 11 dieną, „Mercedes-Benz“ buvo pavogtas.
Policijai automobilio surasti nepavyko, o draudimo bendrovė jo rinkos vertę įvertino 97 tūkst. eurų. Vis dėlto savininkui buvo išmokėta tik pusė šios sumos – 48 500 eurų.
Draudikas aiškino, kad vyras nesilaikė pareigos rūpintis apdrausto turto saugumu. Bendrovės vertinimu, pametęs raktelį ir apie tai nepranešęs, savininkas padidino automobilio vagystės riziką.
„ERGO Insurance“ taip pat rėmėsi savo draudimo taisyklėmis, kuriose buvo numatyta, kad praradus automobilio raktelius reikia pakeisti jų komplektus bei atitinkamus užraktus, tačiau nagrinėjant ginčą išaiškėjo svarbi aplinkybė – šios taisyklės automobilio savininkui sudarant sutartį nebuvo įteiktos.
Vyrui perduotuose dokumentuose buvo numatyta pareiga per septynias kalendorines dienas informuoti draudiką apie raktelio vagystę. Apie bet kokį raktelio pametimą ir būtinybę dėl to keisti automobilio užraktus aiškiai nebuvo užsiminta.
Be to, byloje nebuvo įrodymų, kad piniginė su automobilio rakteliu buvo pavogta, o ne pamesta. Nenustatyta ir tai, kad vėlesnei automobilio vagystei buvo panaudotas būtent prarastas raktelis.
Automobilio savininkas nesutiko su draudiko sprendimu ir kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas jo reikalavimą patenkino iš dalies, papildomai priteisdamas 24 250 eurų. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad draudikas turėjo teisę mažinti išmoką, todėl ieškinį atmetė.
Galiausiai ginčas pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Šis 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos sprendimą ir iš „ERGO Insurance“ papildomai priteisė visus 48 500 eurų. Taip pat priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teismas išaiškino, kad draudiko teisė mažinti turto draudimo išmoką dėl didelio draudėjo neatsargumo turi būti numatyta sutartyje, o tokie atvejai – individualiai aptarti.
Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad savininkas pažeidė jam privalomas draudimo sutarties sąlygas. Todėl draudikas neturėjo pagrindo sumažinti išmokos vien remdamasis bendro pobūdžio reikalavimu elgtis atsargiai.
Kada draudimo bendrovė iš tikrųjų gali sumažinti išmoką?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nereiškia, kad KASKO draudimą turintys vairuotojai gali nepaisyti automobilio saugumui keliamų reikalavimų.
Draudimo sutartis gali numatyti konkrečias pareigas praradus raktelius, apsaugos sistemos valdymo įrenginius ar registracijos dokumentus. Jų nesilaikymas gali turėti įtakos išmokai. Svarbiausia, kad šios sąlygos būtų aiškios, taptų sutarties dalimi, o draudėjas būtų tinkamai su jomis supažindintas.
Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį, spręsdamas dėl išmokos sumažinimo dėl sutarties pažeidimo, draudikas turi įvertinti savininko kaltę, pažeidimo sunkumą, jo ryšį su draudžiamuoju įvykiu ir dėl pažeidimo atsiradusią žalą.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus prarado automobilio raktelį, draudimo sutartis įpareigojo apie tai nedelsiant informuoti draudiką ir perprogramuoti užvedimo sistemą, tačiau savininkas šių veiksmų neatliko, toks neveikimas gali tapti pagrindu mažinti išmoką.
Kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios aplinkybės. Draudimo bendrovė negali savavališkai nuspręsti nemokėti pusės automobilio vertės vien todėl, kad savininko elgesys jai pasirodė neatsargus.
Be to, draudikas privalo raštu pateikti motyvuotą sprendimą ir paaiškinti, kokiomis sutarties nuostatomis vadovaudamasis sumažino draudimo išmoką.
Po „Toyota Camry“ vagystės pritrūko registracijos liudijimo
Automobilio rakteliai nėra vieninteliai dokumentai ar daiktai, kurių praradimas gali sukelti problemų dėl KASKO draudimo. Kai kurios draudimo bendrovės reikalauja, kad vagystės atveju savininkas pateiktų automobilio registracijos liudijimą. Jeigu to padaryti negali, gali būti taikomos sutartyje numatytos išmokos mažinimo sąlygos.
Būtent dėl tokio reikalavimo kilo ginčas, kurį 2026 m. spalio 27 d. išnagrinėjo Lietuvos bankas. 2025 m. kovo 26 d. Varšuvoje buvo pavogtas „Toyota Camry“. Automobilio savininkas apie vagystę tą pačią dieną pranešė policijai, o kitą dieną – draudimo bendrovei „Balcia Insurance“.
Pradėjęs žalos administravimą draudikas paprašė pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą. Vyras jo neturėjo. Pagal galiojusias KASKO draudimo taisykles, nepateikus automobilio registracijos dokumentų, draudimo bendrovė galėjo sumažinti išmoką iki 50 proc.
„Balcia Insurance“ iš pradžių ir pritaikė maksimalų sumažinimą. Įvertinusi automobilį ir atskaičiavusi sutartyje numatytą išskaitą, bendrovė savininkui pervedė 11 674,35 euro.
Vyras su tokiu sprendimu nesutiko ir pateikė pretenziją. Po pakartotinio kreipimosi draudikas sumažinimą sušvelnino nuo 50 iki 25 proc. Savininkui papildomai buvo išmokėta 5 837,18 euro, tačiau jis ir toliau reikalavo likusios išmokos dalies.
Ginčą nagrinėjant Lietuvos banke vyras aiškino, kad registracijos liudijimą galėjo pamesti dar 2025 metų vasarį, būdamas Lietuvoje. Jis taip pat pabrėžė, kad nėra įrodymų, jog dokumentas buvo paliktas pavogtame automobilyje.
Vis dėlto tikslių registracijos liudijimo dingimo aplinkybių savininkas nurodyti negalėjo. Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad vyras dar prieš kelionę pastebėjo neturintis registracijos liudijimo, tačiau nesikreipė dėl naujo dokumento ir nesiėmė pakankamų veiksmų senajam surasti.
Nebuvo galima atmesti galimybės, kad liudijimas liko pavogtame automobilyje ir pateko vagystę įvykdžiusių asmenų žinion. Institucija taip pat pažymėjo, kad registracijos dokumentai gali palengvinti pavogto automobilio realizavimą ar apsunkinti jo suradimą.
Įvertinęs šias aplinkybes ir draudimo sutarties sąlygas, Lietuvos bankas 2026 m. spalio 27 d. sprendimu pripažino 25 proc. išmokos sumažinimą pagrįstu.
Praradote automobilio dokumentus – kur kreiptis?
Pametus automobilio registracijos liudijimą, reikėtų pasirūpinti nauju dokumentu. Tai galima padaryti kreipiantis į „Regitrą“ arba naudojantis jos elektroninėmis paslaugomis.
Užregistravus dokumento praradimą, ankstesnis registracijos liudijimas paskelbiamas negaliojančiu. Šis veiksmas padeda sumažinti neteisėto dokumento panaudojimo riziką. Jeigu įtariate, kad registracijos liudijimas ar automobilio rakteliai buvo pavogti, apie vagystę reikėtų informuoti policiją.
KASKO draudimą turintiems vairuotojams taip pat svarbu patikrinti, ar apie tokį praradimą reikia pranešti draudikui. Jeigu sutartyje numatytas konkretus terminas, jo būtina laikytis.
Pravartu išsaugoti pranešimų kopijas, draudimo bendrovės atsakymus, dokumentus apie naujo raktelio užsakymą ar apsaugos sistemos perprogramavimą. Kilus ginčui dėl draudimo išmokos, ši informacija padės nustatyti, kokių veiksmų savininkas ėmėsi praradęs raktelius ar dokumentus.
Ką daryti, jei draudikas sumažina išmoką?
Gavus sprendimą sumažinti KASKO draudimo išmoką, pirmiausia reikėtų paprašyti išsamaus rašytinio paaiškinimo. Draudikas turi nurodyti, kokios sutarties sąlygos buvo pažeistos ir kodėl pasirinktas konkretus išmokos sumažinimo dydis.
Pavyzdžiui, jeigu draudimo bendrovė nusprendė sumažinti išmoką 50 proc., verta išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ji grindžia būtent tokį sprendimą.
Jeigu su atsakymu nesutinkate, pirmiausia draudimo bendrovei reikia pateikti rašytinę pretenziją. Tai padaryti būtina ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kai sužinojote apie galimą savo teisių pažeidimą.
Draudikas į pretenziją paprastai turi atsakyti per 15 darbo dienų. Išskirtiniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki 35 darbo dienų. Jeigu atsakymas netenkina arba per nustatytą terminą jo negaunate, dėl ginčo nagrinėjimo galima kreiptis į Lietuvos banką.
Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per vienus metus nuo pretenzijos pateikimo draudimo bendrovei dienos. Lietuvos bankas vartojimo ginčus nagrinėja nemokamai, tačiau jo sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Vartotojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.


