Daugiabučių kiemuose, kur vietos automobiliui dažnai tenka ieškoti gretimose gatvėse, kai kurie gyventojai problemą išsprendžia savavališkai: ant asfalto užpurškia automobilio valstybinį numerį, įsmeigia lentelę „Privati vieta“ arba tiesiog žodžiu perspėja kaimynus, kad čia statyti transporto priemonės nevalia.
Vieni tokia tariama privilegija naudojasi metų metus, kiti pretenzijas grindžia kadaise į aikštelės asfaltavimą investuotais asmeniniais pinigais. Pasitaiko ir atvejų, kai tariamai privati stovėjimo vieta parduodama kartu su butu. Būtent dėl tokio sandorio vienai vilnietei teko kreiptis į teismą, o buvusiems būsto savininkams – grąžinti 2 400 eurų.

Už stovėjimo vietą sumokėjo 2 400 eurų, bet ji priklausė visiems
2021 metais Vilniuje butą pirkusi moteris su pardavėjais susitarė papildomai sumokėti už kieme esančią stovėjimo vietą. Nekilnojamojo turto skelbime buvo nurodyta, kad butui priklauso rezervuota vieta, o pati aikštelė iš savivaldybės esą išsinuomota 99 metams. Už šią „teisę“ pirkėja atskiru pavedimu pervedė 2 400 eurų dar prieš pasirašant galutinę buto pirkimo–pardavimo sutartį.
Kurį laiką moteris aikštele naudojosi netrukdoma, tačiau vėliau pradėjo aiškėti tikroji jos įrengimo istorija. Paaiškėjo, kad dar 2010 metais keli to paties namo gyventojai savo lėšomis praplėtė prie daugiabučio buvusią automobilių stovėjimo aikštelę ir įrengė septynias papildomas vietas.
Pagal neoficialų kaimynų susitarimą jomis naudojosi prie darbų prisidėję asmenys, o vietas pasižymėjo rezervavimą nurodančiomis lentelėmis. Ilgainiui tarp gyventojų susiformavo klaidingas įsitikinimas, kad sumokėję už dangos klojimą jie įgijo išskirtines nuosavybės ar valdymo teises į konkrečius asfalto metrus.
Tikroji teisinė padėtis pasirodė esanti kardinaliai kitokia. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad aikštelė įrengta nesuformuotame valstybinės žemės sklype, o buto pardavėjai niekada neturėjo nei nuosavybės, nei nuomos teisių į šią teritoriją. Negana to, 2024 m. balandžio 30 d. Regionų administracinis teismas pripažino,kad automobilių stovėjimo vietas rezervavusios lentelės buvo įrengtos neteisėtai.
Sužinojusi šias aplinkybes, pirkėja pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau pardavėjai atsisakė tikindami, kad 2 400 eurų buvo ne mokestis už teisių perleidimą, o kompensacija už anksčiau patirtas aikštelės įrengimo išlaidas.
Teismas šį pasiteisinimą atmetė – mokėjimo paskirtis ir šalių susirašinėjimas patvirtino, kad pinigai buvo pervesti būtent už teisę naudotis konkrečia vieta. 2024 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas žodinį susitarimą pripažino negaliojančiu ir priteisė visą sumą pirkėjai, o 2025 m.kovo 31 d. Panevėžio apygardos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.
Ar investicijos į aikštelę suteikia teisę rezervuoti vietas?
Gyventojų iniciatyva savo lėšomis susitvarkyti kiemą yra sveikintinas žingsnis: kaimynai susirenka lėšas,parengia projektą, pasamdo kelininkus ir praplečia stovėjimo plotą. Vis dėlto už asfalto klojimą sumokėti pinigai savaime nesuteikia nuosavybės ar išskirtinio naudojimo teisės į žemę.
Jeigu aikštelė įrengta valstybinėje žemėje ir nėra nustatyta įstatyminė jos valdymo tvarka, vien kaimynų susitarimo neužtenka, kad vietos taptų privačios. Teisiškai tokiomis vietomis gali naudotis visi namo gyventojai ir svečiai bendra tvarka.
Norint įgyti išskirtines teises, būtinas aiškus teisinis pagrindas: suformuotas žemės sklypas, įregistruota nuosavybės ar nuomos teisė, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas naudojimosi susitarimas arba savivaldybės sprendimas.
Verta prisiminti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. didžioji dalis miestų ir miestelių valstybinės žemės patikėjimo teise perduota savivaldybėms, todėl dėl teritorijos nuomos, naudojimo tvarkos ar eismo organizavimo pirmiausia privalu kreiptis į vietos savivaldos institucijas.

Kada stovėjimo vieta iš tikrųjų tampa privati?
Situacija iš esmės keičiasi tuomet, kai daugiabutis stovi privačiame arba bendraturčiams priskirtame žemės sklype, o automobilių stovėjimo vietos yra teisiškai priskirtos konkretiems savininkams.
Naujos statybos projektuose stovėjimo vieta dažniausiai įsigyjama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, turintis unikalų numerį, arba kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalis su notariškai nustatyta naudojimosi tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 4.81 straipsnį bendraturčiai gali susitarti, kaip naudosis atskiromis bendrosios nuosavybės dalimis. Jeigu toks susitarimas patvirtinamas notaro ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, jis tampa privalomas visiems esamiems bei būsimiems butų savininkams.
Tokiu atveju konkreti vieta teisėtai priskiriama vienam asmeniui, o kiti gyventojai joje statyti automobilių negali. Tačiau vien privatus sklypo statusas savaime negarantuoja asmeninės vietos: jeigu aikštelė priklauso bendraturčiams,bet oficiali naudojimosi tvarka registre neįregistruota, nė vienas savininkas negali savo nuožiūra savintis patogiausio kiemo kampo.
Daugiabučio bendrijos galios ir savavališkos lentelės
Daugiabučių bendrijos ir administratoriai rūpinasi namui priskirtos teritorijos priežiūra, o pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendro turto valdymo priimami butų savininkų balsų dauguma. Vis dėlto net ir bendrijos susirinkimo balsavimas ar pirmininko sprendimas nesuteikia teisės savavališkai pasisavinti valstybinės žemės ar pažeisti kitų bendraturčių interesų.
Be to, bet koks eismo organizavimo keitimas ar ženklinimas bendro naudojimo kiemuose privalo būti derinamas su institucijomis. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė numato, kad kiemų horizontalusis ženklinimas gali būti atliekamas tik pagal suderintą schemą, o Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi atskirą kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo ir leidimų išdavimo tvarką.
Tai reiškia, kad savadarbės lentelės, ant asfalto užpurkšti numeriai, pastatyti plastikiniai kūgiai ar grandinėmis užtvertos vietos neturi jokios teisinės galios, jeigu teritorijoje nėra oficialaus, pagal taisykles įrengto rezervavimo ženklo su nustatyta leidimų sistema. Tokioje savavališkai pažymėtoje vietoje automobilį pastatęs vairuotojas nepažeidžia jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Ką daryti kilus konfliktui ir kaip neapsigauti perkant būstą?
Jeigu kaimynas reikalauja patraukti automobilį motyvuodamas asmenine nuosavybe, pirmiausia verta paprašyti pateikti tai patvirtinančius dokumentus: Nekilnojamojo turto registro išrašą, notarinę naudojimosi tvarkos sutartį ar savivaldybės išduotą leidimą. Jeigu dokumentų nėra, o konfliktas vyksta savivaldybės valdomoje teritorijoje, dėl neteisėtai įrengtų užtvarų, lentelių ar ženklinimo reikėtų kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, pridedant tikslų adresą ir nuotraukas.
Svarbu nepulti patiems šalinti svetimų lentelių ar ardyti savadarbių užtvarų – net ir neteisėtai pastatyto daikto apgadinimas gali sukelti teisinį ginčą dėl turto sunaikinimo. Tuo tarpu jei kaimynas pereina prie tiesioginių grasinimų, blokuoja išvažiavimą ar gadina automobilį, būtina nedelsiant kviesti policiją.
Ši teismų praktika yra svarbus perspėjimas visiems būsto pirkėjams. Skelbime mirgantis teiginys, kad butui priklauso vieta kieme, pats savaime nesukuria jokių teisių. Prieš mokant tūkstančius eurų, būtina patikrinti dokumentus ir išsiaiškinti, kas konkrečiai siūloma: atskiras registruotas turtas, notariškai nustatyta bendros nuosavybės dalis ar tik neformalus kaimynų žodis, kuris po sandorio neturi jokios teisinės galios.


