Lietuvoje numatyta viršutinės kelio dangos naudojimo trukmė siekia apie 20 metų, tačiau dėl ilgą laiką atidėliotų remontų dalyje šalies kelių ji eksploatuojama net ir pusę amžiaus.
Tai anaiptol nereiškia, kad asfaltas stebuklingai išlaiko savo savybes. Laiku neatnaujinus dangos, pažeidimai skverbiasi giliau į konstrukciją, o vietoje greito kosmetinio remonto galiausiai tenka imtis gerokai sudėtingesnių ir brangesnių rekonstrukcijos darbų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pabrėžia, kad ilgaamžis kelias nėra tas, kurio vengiama liesti kuo ilgiau. Priešingai – kelių ilgaamžiškumą lemia ne tik investicijos, bet ir savalaikiai sprendimai, neleidžiantys mažai problemai išaugti į visos konstrukcijos griūtį.
Geriausių medžiagų neužtenka
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktoriaus dr. Ovidijaus Šerno teigimu, nėra vienos stebuklingos technologijos ar medžiagos, kuri savaime užtikrintų tobulą kelio kokybę. Galutinis rezultatas priklauso nuo visos grandinės: profesionalaus projektavimo, kokybiško darbų atlikimo ir tinkamos priežiūros.
„Galima panaudoti labai brangias ir kokybiškas medžiagas, tačiau jeigu netinkamai įvertintos eismo apkrovos, grunto sąlygos, vandens nuvedimas ar pati kelio konstrukcija, tai gali reikšmingai sutrumpinti dangos tarnavimo laiką“, – pastebi daugiau nei dešimtmetį kelių medžiagas tyrinėjantis mokslininkas.
Antrasis gyvenimas senam asfaltui ir padangoms
Vienas iš Lietuvoje jau sėkmingai taikomų sprendimų – šaltasis kelio dangos regeneravimas. Šio proceso metu senas asfaltas susmulkinamas, sumaišomas su stiprinamosiomis medžiagomis ir grąžinamas atgal į kelio pagrindą, taip drastiškai sumažinant naujų žaliavų poreikį.
Tačiau antrinį panaudojimą randa ne tik senas asfaltas. Kelių konstrukcijose jau išbandytas po komunalinių atliekų deginimo liekantis šlakas, o VILNIUS TECH mokslininkai ištyrė perdirbtų automobilių padangų gumos integraciją į asfalto mišinius.
Į mišinį įmaišius vos iki 1,5 proc. gumos, asfaltas tapo atsparesnis provėžoms ir šalčio sukeliamiems plyšiams.
Visgi O. Šernas akcentuoja, kad inžinerijoje negalioja taisyklė „kuo daugiau, tuo geriau“. Kiekviena antrinė žaliava privalo būti kruopščiai ištirta, o jos savybės turi atitikti konkrečią mišinio funkciją.
Nematomiems defektams aptikti – georadarai
Naujai įrengus kelio dangą, gyvybiškai svarbu laiku įvertinti atliktų darbų kokybę. Įprastai naujo asfalto būklė tikrinama išgręžiant jo mėginius – kernus. Nors jie tiksliai parodo informaciją, ji apsiriboja tik konkrečiu gręžimo tašku.
Lietuvoje jau testuojami gerokai pažangesni metodai. Praėjusiais metais magistraliniame kelyje Vilnius–Utena išbandytas georadaras, leidžiantis neardant dangos nuskenuoti visą tiriamą ruožą ir tiksliai nustatyti vietas, kur slypi potencialūs trūkumai.
„Kelias pradeda senti gerokai anksčiau, nei vairuotojas pamato pirmąją duobę. Georadaras keičia pačią kokybės kontrolės filosofiją – mūsų tikslas turi būti ne surasti jau atsiradusį defektą, o užkirsti kelią jo susiformavimui“, – aiškina Š. Frolenko.
Kelininkystės inovacijų sąrašą pildo ir Europoje populiarėjantys sumažintos temperatūros asfalto mišiniai. Jie gaminami ir klojami žemesnėje temperatūroje, todėl tausojama energija ir mažinamos emisijos.
Nepaisant visų šių technologijų, esminis faktorius išlieka tas pats. Pasak Š. Frolenko, tikroji inovacija kartais yra ne nauja medžiaga, o gebėjimas tiksliai žinoti, ką, kur ir kada reikia remontuoti, nelaukiant, kol pažeidimas pasieks kelio pagrindą.
