Automobilio nuoma ne visuomet baigiasi tik grąžinus raktelius. Kartais praėjus kelioms dienoms po kelionės nuomos bendrovė praneša apie naujai pastebėtus kėbulo apgadinimus, pateikia remonto sąmatą ir nuskaičiuoja pinigus nuo kliento mokėjimo kortelės. Suma gali siekti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų, nors pats vairuotojas tvirtina automobilį grąžinęs tokios pat būklės, kokios jį gavo.
Tokiais atvejais kyla ginčas ne tik dėl automobilio apgadinimų, bet ir dėl nuomos bendrovės teisės pasilikti užstatą ar pareikalauti papildomos kompensacijos. Vien nuomos sutartyje numatyta galimybė išskaičiuoti pinigus dar nereiškia, kad bendrovė gali savo nuožiūra nustatyti bet kokį žalos dydį.
Lietuvoje vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos praktika rodo, kad nuomos bendrovė turi pagrįsti, už ką reikalauja sumokėti, o klientas gali ginčyti ne tik nustatytus apgadinimus, bet ir jų remonto išlaidas bei papildomus mokesčius.
Kada nuomos bendrovė gali pareikalauti atlyginti žalą?
Išsinuomojęs automobilį klientas privalo juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir grąžinti sutartos būklės, atsižvelgiant į įprastą nusidėvėjimą. Jeigu nuomos laikotarpiu automobilis apgadinamas, nuomotojas gali turėti pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo. Tačiau pirmiausia reikia nustatyti, ar konkretus apgadinimas iš tiesų atsirado automobiliu naudojantis tam klientui.
Pavyzdžiui, jeigu atsiimant automobilį ant galinio buferio jau buvo įbrėžimas, nuomos bendrovė negali jo laikyti naujai padaryta žala vien todėl, kad automobilio grąžinimo metu darbuotojas šį pažeidimą pastebėjo.
Todėl vienas svarbiausių dokumentų yra automobilio priėmimo–perdavimo aktas. Jame turėtų būti užfiksuota transporto priemonės būklė, matomi kėbulo ir salono pažeidimai, rida bei degalų kiekis.
Prieš pasirašant aktą reikėtų įsitikinti, kad jame pažymėti visi pastebėti defektai. Jei dokumente nurodyta, jog automobilis neturi apgadinimų, nors iš tikrųjų matyti įbrėžimų ar įlenkimų, vėliau gali būti sudėtingiau įrodyti, kad jie atsirado dar prieš nuomą.
Naudinga automobilį ir nufotografuoti. Nuotraukose turėtų būti matomos visos kėbulo pusės, ratlankiai, stiklai ir salonas. Taip pat verta nufotografuoti automobilio registracijos numerį bei prietaisų skydelyje rodomą ridą ir degalų kiekį.
Jeigu darbuotojas atsisako įtraukti pastebėtą defektą į perdavimo aktą, geriau nesutikti su dokumente nurodyta būkle. Apie neatitikimą galima iš karto pranešti nuomos bendrovei raštu, pridėjus nuotraukas.
Kodėl svarbu automobilį grąžinti dalyvaujant darbuotojui?
Dalis nesutarimų kyla tuomet, kai automobilis grąžinamas ne nuomos bendrovės darbo valandomis. Tokiais atvejais klientui gali būti nurodyta palikti transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, o raktelius įmesti į specialią dėžutę. Automobilio apžiūrą bendrovės darbuotojai atlieka vėliau, klientui jau išvykus.
Ši tvarka patogi, tačiau turi trūkumų. Jeigu po kelių valandų aptinkamas apgadinimas, gali kilti ginčas, ar jis atsirado dar nuomos laikotarpiu, ar automobilį jau palikus stovėjimo aikštelėje.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) rekomenduoja automobilį grąžinti darbo valandomis, kad nuomininkas galėtų dalyvauti apžiūroje ir kartu su darbuotoju patvirtinti jo būklę.
Jeigu tokios galimybės nėra, svarbu išsaugoti įrodymus, kokios būklės automobilis buvo paliktas. Grąžinant transporto priemonę reikėtų nufotografuoti arba nufilmuoti jos išorę, saloną, degalų lygį ir ridą. Taip pat naudinga užfiksuoti stovėjimo vietą, automobilio registracijos numerį bei tikslų grąžinimo laiką.
| Kada? | Ką verta užfiksuoti? |
|---|---|
| Atsiimant automobilį | Esamus kėbulo, ratlankių, stiklų ir salono pažeidimus, ridą, degalų kiekį |
| Grąžinant dalyvaujant darbuotojui | Automobilio būklę ir abiejų šalių patvirtintą grąžinimo aktą |
| Grąžinant ne darbo valandomis | Automobilio būklę, stovėjimo vietą, laiką, ridą, degalų kiekį ir raktelių grąžinimo aplinkybes |
| Gavus reikalavimą atlyginti žalą | Bendrovės pateiktas nuotraukas, apžiūros dokumentus, remonto sąmatą ir susirašinėjimą |
Jeigu automobilis grąžinamas dalyvaujant darbuotojui, verta paprašyti pasirašyto grąžinimo akto kopijos. Joje turėtų būti aiškiai nurodyta, ar nustatyta naujų apgadinimų.
Dėl 1 500 eurų užstato kilo ginčas su nuomos bendrove
Automobilio būklės fiksavimo ir žalos dydžio pagrindimo svarbą atskleidžia 2026 m. vasario 6 d. VVTAT priimtas nutarimas dėl ginčo su automobilių nuomos bendrove UAB „Your Rent LT“.
Vartotojas kreipėsi į tarnybą, reikalaudamas grąžinti 1 500 eurų, kuriuos bendrovė nuskaičiavo už tariamai nuomos laikotarpiu automobiliui padarytą žalą.
Nuomos bendrovė tvirtino, kad apgadinimai buvo nustatyti grąžinus automobilį. Savo pozicijai pagrįsti ji pateikė nuotraukas, vaizdo įrašus, žalos apskaičiavimo dokumentus ir preliminarią remonto sąmatą.
Numatyti remonto darbai buvo įvertinti 1 407,09 euro, papildomai priskaičiuotas 100 eurų administracinis mokestis. Tačiau vertinant ginčo aplinkybes paaiškėjo, kad bendrovė nepateikė pakankamų objektyvių dokumentų, patvirtinančių reikalaujamos sumos pagrįstumą. Abejonių kėlė ir remonto sąmatos duomenys – nebuvo pateikta tinkamai identifikuojamos ir patvirtintos sąmatos, kuri leistų patikimai įvertinti apskaičiuotas išlaidas.
Be to, pinigai iš kliento sąskaitos buvo nuskaičiuoti praėjus daugiau kaip trims savaitėms po nuomos sutarties pabaigos. VVTAT nusprendė patenkinti vartotojo reikalavimą ir įpareigoti bendrovę grąžinti 1 500 eurų.
Šioje byloje nuomos bendrovė pateikė medžiagą, kuria siekė pagrįsti savo reikalavimą, tačiau jos nepakako nustatytam žalos dydžiui patvirtinti. Vien nuotraukų, vaizdo įrašų ar preliminarios sąmatos pateikimas savaime nereiškia, kad klientui apskaičiuota kompensacija yra pagrįsta.
Ar galima nuskaičiuoti pinigus be papildomo kliento sutikimo?
Nuomojantis automobilį klientų dažnai prašoma pateikti mokėjimo kortelę ir sutikti su tam tikros sumos rezervavimu arba užstato paėmimu. Tačiau pinigų rezervavimas ir jų nuskaičiavimas nėra tas pats.
Rezervuojant lėšas, tam tikra suma laikinai tampa neprieinama kortelės turėtojui, tačiau ji nebūtinai iš karto pervedama nuomos bendrovei. Jei automobilis grąžinamas tinkamai ir nėra pagrindo taikyti papildomų mokesčių, rezervacija turi būti panaikinta pagal sutarties bei mokėjimo paslaugų taisykles.
Kitais atvejais užstatas gali būti faktiškai nuskaičiuojamas ir vėliau grąžinamas.
Nuomos sutartyse taip pat gali būti numatyta galimybė iš kortelės sąskaitos nuskaityti papildomas sumas, pavyzdžiui, už automobilio apgadinimą, nepapildytus degalus ar nesumokėtus mokesčius.
Tačiau tokia sutarties sąlyga nesuteikia neribotos teisės reikalauti pinigų. Papildomas mokėjimas turi turėti teisėtą ir sutartyje numatytą pagrindą, o jo dydis – būti pagrįstas.
Jeigu klientas nesutinka su nuskaičiavimu, pirmiausia reikėtų kreiptis į nuomos bendrovę ir pareikalauti pateikti dokumentus, kuriais grindžiama konkreti suma.
Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar pinigai iš tiesų nurašyti, ar vis dar tik rezervuoti. Tai galima patikrinti banko sąskaitos išraše arba susisiekus su kortelę išdavusiu banku.
Jeigu mokėjimas jau atliktas ir jo nepavyksta išspręsti su nuomos bendrove, galima kreiptis į banką dėl kortelės operacijos ginčijimo.
Kuo skiriasi užstatas, draudimo išskaita ir administracinis mokestis?
Nuomos sutartyse dažnai vartojamos kelios skirtingos sąvokos, kurios klientams gali sukelti painiavos. Užstatas skirtas galimiems nuostoliams ar kitiems sutartyje numatytiems mokėjimams užtikrinti. Jeigu automobilis grąžinamas tinkamos būklės ir nėra neįvykdytų įsipareigojimų, užstatas turi būti grąžinamas sutartyje nustatyta tvarka.
Draudimo išskaita – suma, kurią tam tikro draudžiamojo įvykio atveju tenka padengti klientui, priklausomai nuo nuomos ir draudimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu nuomojamam automobiliui taikoma 700 eurų draudimo išskaita, tai gali reikšti, kad įvykus draudžiamajam įvykiui klientas turi padengti nuostolius iki šios ribos.
Tačiau nereikėtų manyti, kad už kiekvieną apgadinimą bendrovė automatiškai turi teisę nuskaičiuoti visus 700 eurų. Jeigu pagrįsta žala siekia tik 200 eurų, paprastai turi būti vertinama būtent faktinė žala ir konkrečios sutarties sąlygos.
Taip pat svarbu patikrinti, kokiems apgadinimams draudimo apsauga apskritai taikoma. Pavyzdžiui, kai kuriose nuomos sutartyse atskirai reglamentuojama atsakomybė už padangas, ratlankius, stiklų pažeidimus, automobilio dugną ar saloną.
Papildomų nesutarimų kyla dėl administravimo mokesčių. Jie gali būti taikomi už sutartyje numatytus veiksmus, tačiau bendrovė turi pagrįsti tokio mokesčio taikymą.
Tai patvirtina dar vienas 2026 m. vasario 6 d. VVTAT nutarimas, priimtas dėl ginčo su UAB „TOP RENT“. Klientui buvo pritaikytas 50 eurų administracinis mokestis, susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu. Tačiau vartotojas baudą buvo sumokėjęs laiku, o nuomos bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jai iš tiesų teko atlikti administravimo veiksmus, dėl kurių toks mokestis būtų pagrįstas.
VVTAT patenkino vartotojo reikalavimą grąžinti 50 eurų.
Ką daryti, jeigu nesutinkate su nuomos bendrovės reikalavimu?
Gavus pranešimą apie tariamai padarytą žalą, pirmiausia reikėtų pareikalauti ją pagrindžiančių dokumentų. Nuomos bendrovės reikėtų paprašyti pateikti automobilio priėmimo–perdavimo aktus, nuotraukas arba vaizdo įrašus, kuriuose matomi konkretūs apgadinimai, taip pat paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo nustatyti.
Jeigu ginčas kyla dėl remonto kainos, naudinga gauti išsamią sąmatą, kurioje būtų nurodytos sugadintos detalės, jų taisymo ar keitimo darbai bei numatomos išlaidos.
Svarbu palyginti ir tai, kokie pažeidimai buvo užfiksuoti automobilį atsiimant, o kokie – jį grąžinus. Jeigu bendrovė nurodo, kad automobilis buvo apgadintas, nors grąžinimo akte naujų defektų nepažymėta, šią aplinkybę būtina nurodyti pretenzijoje. Tačiau nesutikus su apgadinimais nereikėtų apsiriboti vien telefoniniu pokalbiu.
VVTAT nurodo, kad pirmiausia vartotojas turi raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir pateikti konkretų reikalavimą. Pavyzdžiui, prašyti grąžinti nepagrįstai nuskaičiuotus pinigus, panaikinti papildomą mokestį arba pateikti išsamų žalos apskaičiavimo pagrindimą.
Pretenzijoje reikėtų nurodyti automobilio nuomos laikotarpį, jo grąžinimo aplinkybes, bendrovės pareikalautą sumą ir priežastis, dėl kurių su ja nesutinkama.
Prie kreipimosi verta pridėti nuomos sutartį, automobilio perdavimo ir grąžinimo dokumentus, turimas nuotraukas, susirašinėjimą bei pinigų nuskaičiavimą patvirtinantį banko išrašą.
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, į paslaugos teikėją reikia kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai vartotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Nuomos bendrovė privalo išnagrinėti gautą pretenziją ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų pateikti motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Jeigu bendrovė reikalavimo netenkina, jį tenkina tik iš dalies arba per nustatytą terminą neatsako, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Vartotojų teisių informacinę sistemą (VTIS).
Svarbu nepraleisti ir kreipimosi į VVTAT termino. Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per vienus metus nuo kreipimosi į paslaugos teikėją dienos.
Tarnybos priimtas nutarimas tampa privalomas vykdyti, jeigu per 30 dienų nė viena ginčo šalis nesikreipia į teismą, prašydama ginčą nagrinėti iš esmės.
Kur kreiptis, jeigu automobilį nuomojotės užsienyje?
Panašių ginčų pasitaiko ir nuomojantis automobilius kitose Europos šalyse. Ypač nemaloni situacija susiklosto tuomet, kai klientas jau grįžęs į Lietuvą gauna pranešimą apie tariamai padarytą žalą arba pastebi naują mokėjimą savo banko sąskaitoje.
Tokiu atveju pirmiausia taip pat reikėtų kreiptis į nuomos bendrovę ir pareikalauti pateikti apgadinimų bei nuskaičiuotos sumos pagrindimą.
Jeigu bendrovė registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Norvegijoje arba Islandijoje, dėl pagalbos galima kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje. Centro darbuotojai nemokamai konsultuoja vartotojus ir padeda spręsti tarpvalstybinius ginčus su šiose šalyse registruotais verslininkais.
Kai kurios didžiosios automobilių nuomos bendrovės taip pat dalyvauja Europos automobilių nuomos taikinimo tarnybos (angl. European Car Rental Conciliation Service) sistemoje, kuri skirta vartotojų ir nuomos bendrovių ginčams spręsti. Tačiau ši galimybė priklauso nuo to, ar konkreti nuomos bendrovė dalyvauja minėtoje sistemoje.
Svarbu nepamiršti, kad automobilį išsinuomojus per tarpininkavimo platformą, pati nuomos sutartis dažnai sudaroma su vietos bendrove. Todėl prieš teikiant pretenziją reikia patikrinti, kas dokumentuose nurodytas paslaugos teikėju ir kas nuskaičiavo ginčijamą sumą.
