Nors visiškai autonominiai taksi Lietuvos gatvėse pasirodys dar negreitai, kintančios technologijos jau šiandien verčia persvarstyti gyventojų mobilumo įpročius. „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad jeigu autonominiai taksi būtų nuolat prieinami, o jų naudojimas kainuotų gerokai pigiau nei nuosavos transporto priemonės išlaikymas, pusė šalies gyventojų svarstytų galimybę atsisakyti savo automobilio.
Duomenų analizė atskleidžia, kad 14 proc. respondentų visiškai pritartų tokiam žingsniui, o dar 36 proc. nurodė, jog galbūt svarstytų tokį pasirinkimą. Tuo tarpu 41 proc. apklaustųjų teigė, kad nuosavo automobilio atsisakyti nenorėtų jokiomis sąlygomis.
Pigesnės kelionės, bet griežti reikalavimai paslaugai
Pagrindinis autonominio transporto pranašumas, kurio tikisi gyventojai – mažesnės paslaugų kainos. Kad autonominės transporto priemonės sumažins viešojo transporto, taksi bei pavežėjų paslaugų įkainius, mano 32 proc. respondentų. Tiek pat apklaustųjų įsitikinę, kad kainos išliks nepakitusios.
Finansų ekspertų skaičiavimai rodo, kad vairuotojo darbo užmokesčio eilutės atsisakymas iš esmės pakeistų paslaugos savikainą. „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko teigimu, bendrovės sudarytas modelis rodo, jog kelionė, šiandien kainuojanti apie 9 eurus, autonominio taksi scenarijuje atsieitų apie 7,20 euro, o bendros mobilumo išlaidos ekonomikoje sumažėtų maždaug 20 procentų.
Vis dėlto vien mažesnio įkainio gyventojams neužteks. Kad autonominis taksi taptų realia alternatyva nuosavam automobiliui, paslauga turi atitikti griežtus patogumo kriterijus: automobilis privalo atvykti per kelias minutes bet kuriuo paros metu, o aptarnavimo tinklas miestuose turi būti itin tankus.
Be to, paslaugos patogumas privalo nusverti nuosavybės teikiamus privalumus – vartotojams nebereikėtų rūpintis parkavimu, technine apžiūra, draudimu ar remontu.
Tolimesnėje ateityje svarstoma ir apie kitokį nuosavybės modelį, kai privatūs automobilių savininkai galėtų savo transporto priemonę išnuomoti taksi parkui tuo metu, kai patys ja nesinaudoja. Tokiu būdu automobilis generuotų papildomas pajamas ir iš išlaidų šaltinio taptų uždarbio įrankiu.
Miestams ir senjorams – išeitis, regionams – ne viskas taip paprasta
Eksperto vertinimu, pirminis autonominio transporto proveržis labiausiai tikėtinas didmiesčiuose, tarp mažiau važinėjančių gyventojų bei jaunimo, kuris jau dabar aktyviai naudojasi dalijimosi paslaugomis.
Jiems autonominis taksi galėtų tapti racionaliu pasirinkimu atsisakant antrojo šeimos automobilio. Taip pat ši paslauga itin aktuali senjorams, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės nebevairuoja patys, tačiau siekia išsaugoti savarankiškumą.
Kitokia situacija išliks šalies regionuose. Dėl didelių atstumų ir mažo paslaugos padengimo tankumo regionų gyventojams nuosavas automobilis dar ilgai išliks praktiškiausia transporto priemonė.
Nuosavo automobilio prioriteto greitai neatsisakys ir šeimos su mažais vaikais, kurioms kasdieniams maršrutams būtinos vaikų kėdutės bei didesnė erdvė daiktams.
Socialiniai iššūkiai ir realūs terminai
Tarptautinės prognozės rodo, kad iki 2035 metų pilną autonomiją turės tik apie 4 proc. naujų asmeninių automobilių. Europos Sąjungoje iki 2030 metų autonominis transportas greičiausiai bus diegiamas tik bandomųjų projektų pavidalu. Prognozuojama, kad Lietuvoje visiškai autonominiai taksi masiniu reiškiniu taps ne anksčiau kaip po 15–20 metų.
Nepaisant technologinės naudos vartotojams, masinis autonominio transporto įsigalėjimas atneš rimtų iššūkių darbo rinkai. Modeliavimų duomenimis, šie pokyčiai šalyje paliestų apie 44 tūkst. transporto sektoriaus darbuotojų, o atlyginimai šiame sektoriuje galėtų smukti iki 40 procentų.
Kadangi šis scenarijus realiomis apimtimis tikėtinas po 20–30 metų, darbo rinka turės pakankamai laiko pasirengimui. Dalis vairuotojų galės persikvalifikuoti ir perimti autonominio transporto operacijų valdymo bei techninės priežiūros funkcijas, tačiau tam ruoštis būtina jau dabar.