Dėl atšauktų etapų Bahreine ir Saudo Arabijoje atsiradusi pertrauka leido „Formulės-1“ inžinieriams, lenktynininkams bei Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) ekspertams išsamiai išanalizuoti ir pakoreguoti naująjį techninį reglamentą.
Balandžio 20 dieną įvykusiame susitikime komandų vadovai oficialiai patvirtino esminius pakeitimus, kuriais siekiama padidinti saugumą ir pagerinti lenktynių kokybę.
Naujosios taisyklės įsigalios jau artėjančiame Majamio Didžiojo prizo etape, tačiau specialistai perspėja, kad šie kompromisiniai sprendimai turės ir neigiamų pasekmių, iš esmės sulėtindami pačius bolidus.
Kvalifikacijos pokyčiai ir lėtėjantis tempas
Siekiant suteikti pilotams galimybę ilgesnėse distancijose neatleisti akceleratoriaus pedalo, vieno rato metu maksimaliai rekuperuojamos energijos limitas buvo sumažintas nuo aštuonių iki septynių megadžaulių.
Be to, net 12 čempionato trasų bus taikomi ypač griežti energijos susigrąžinimo apribojimai, nors anksčiau tai planuota daryti tik aštuoniuose etapuose.
Dar vienas svarbus pokytis susijęs su intensyviu energijos kaupimu tiesiosiose – šio režimo limitas padidintas nuo 250 iki 350 kilovatų. Tai reiškia, kad vidaus degimo varikliui veikiant kaip generatoriui, baterijos bus pildomos greičiau, o vairuotojams rečiau teks taikyti ankstyvo akceleratoriaus atleidimo taktiką prieš posūkius.
Nors šie sprendimai iš dalies palengvins energijos valdymą, problemos jie visiškai neišsprendžia.
Dėl padidinto energijos kaupimo tiesiosiose bolidų maksimalus greitis prieš stabdymo zonas pastebimai kris, o tai jau dabar kelia automobilių sporto aistruolių nepasitenkinimą.
Ilgainiui tokios priemonės lems prastesnius rato įveikimo laikus, todėl „Formulės-1“ greičio pranašumas prieš kitas lenktynių serijas neišvengiamai sumažės.
Apribojimai lenktynėse ir sudėtingesnė sistema
Jei kvalifikacijoje daugiausia dėmesio skiriama greičiui ir reginiui, lenktynių metu prioritetu tampa saugumas.
Siekiant išvengti tokių incidentų kaip Ollie Bearmano avarija Suzukos trasoje, papildomos galios mygtukas nuo šiol suteiks tik 150 kilovatų impulsą vietoj anksčiau buvusių 350 kilovatų.
Maksimalią 350 kilovatų hibridinę galią kinetinės energijos rekuperacijos sistema (MGU-K) galės tiekti tik griežtai nustatytose tiesiosiose. Likusiose trasos dalyse elektros variklių galia bus ribojama iki 250 kilovatų.
Teoriškai tai turėtų sumažinti pavojingus greičio skirtumus tarp trasoje esančių automobilių. Visgi, sumažėjus papildomos galios impulsui, lenkimų skaičius taip pat gali kristi.
Inžinieriams šie pokyčiai reiškia papildomą galvos skausmą, nes trasos padalijimas į skirtingas energijos zonas reikalauja iš esmės perprogramuoti bolidų programinę įrangą ir simuliacijos sistemas.
Žiūrovams stebėti lenktynes taps dar sudėtingiau, nes išoriškai bus sunku suprasti, kokiu režimu konkrečiu metu važiuoja lenktynininkas.
Išmaniosios sistemos starte ir pokyčiai lietuje
Reaguodama į pavojingas situacijas starto metu, kai pilotai su naujaisiais varikliais nespėdavo laiku pajudėti iš vietos, FIA įdiegė automatines apsaugos sistemas.
Jei jutikliai užfiksuos prastą startą, sistema automatiškai aktyvuos MGU-K modulį, kad bolidas įgautų pradinį pagreitį ir būtų išvengta susidūrimų iš galo.
Apie lėčiau judantį automobilį kitus pilotus įspės specialūs šviesos signalai bolido gale.
Ši išmanioji sistema bus pirmą kartą išbandyta Majamyje, tačiau dėl sprinto formato komandos turės vos vieną treniruotę jai tinkamai sukalibruoti.
Saugumo reikalavimai palietė ir važiavimą šlapia danga. Nors anksčiau planuota visiškai atsisakyti padangų šildytuvų dėl ekologinių ir finansinių priežasčių, pilotų prašymu leistina tarpinėms oro sąlygoms skirtų padangų šildymo temperatūra buvo padidinta.
Siekiant sumažinti slydimo riziką, šlapioje trasoje bus dirbtinai ribojama hibridinės sistemos galia ir sukimo momentas.
Panašu, kad tokie sprendimai rodo bendrą čempionato tendenciją – vardan maksimalaus saugumo „Formulė-1“ sąmoningai mažina savo techninį potencialą ir greitį.