Europos Sąjunga bando stabdyti augantį Kinijos automobilių gamintojų spaudimą muitais, tačiau vokiečių leidinio „Focus“ apžvalgininkas Sebastianas Viehmannas teigia, kad tai – akligatvis. Tikrasis Europos automobilių pramonės priešas yra ne Pekinas, o Briuselis. Savo reguliavimo ir klimato politika Europa pati silpnina pramonę bei praranda konkurencingumą.
Iš gamybos lyderių – į detalių surinkėjus
Tekste itin aštriai reaguojama į svarstymus, kad „Volkswagen“ gali pradėti importuoti išardytus modelius iš Kinijos ir juos tik surinkinėti Europos gamyklose. Apžvalgininkas tai vadina esminiu Europos gamybos prigimties pokyčiu ir silpstančios pramonės bazės simboliu.
„Tai būtų ne kas kita, o visiškas gamybos sunaikinimas. Kadangi energijos ir gamybos išlaidos ES yra per didelės, beveik paruošti automobiliai būtų importuojami iš Kinijos ir čia tik surenkami“, – teigia S. Viehmannas.
Pasak jo, anksčiau toks modelis buvo būdingas skurdžioms šalims: „Tai, kas kažkada vyko besivystančiose šalyse, dabar vyksta pas mus. Mes tampame besivystančia šalimi.“
Atsakas į Kinijos plėtrą įvedant muitus elektromobiliams bei svarstymai juos taikyti hibridams, pasak autoriaus, yra ne sprendimas, o augančio bejėgiškumo išraiška. Briuselis, užuot stiprinęs savo konkurencingumą, griebiasi protekcionizmo, kuris tik slepia gilesnes struktūrines problemas – Europos klimato ir energetikos politiką, drastiškai auginančią automobilių gamybos kaštus.
Technologinis diktatas prieš lankstumą
Aštrios kritikos sulaukia ir pats automobilių pramonės transformacijos konceptas. Kol Briuselis diktuoja technologinę kryptį ir proteguoja išskirtinai elektromobilius, Kinija lygiagrečiai plėtoja visas pavarų sistemas – nuo elektromobilių ir hibridų iki modernių vidaus degimo variklių.
Šis skirtumas turi tiesioginės įtakos konkurencingumui. S. Viehmannas remiasi variklių srities eksperto prof. Thomaso Kocho įžvalgomis, pabrėždamas, kad Briuselis privertė Europos gamintojus atsisakyti sukauptos patirties vidaus degimo variklių srityje ir aklai susitelkti tik į elektromobilius.
Nors Kinija taip pat turi ambicingus emisijų reikalavimus, ji nedraudžia vidaus degimo variklių. Dėl to net ir elektromobilių milžinės BYD kas antras Vokietijoje parduodamas automobilis yra hibridinis, galintis tiesiogiai konkuruoti su tokiais modeliais kaip „Volkswagen Passat“.
Reguliavimo ir kaštų spąstai
Didelė apžvalgininko teksto dalis skirta Europos biurokratinei naštai. Augančios energijos kainos, CO2 mokesčiai, nauji aplinkosaugos standartai bei techniniai reikalavimai baterijų gamybai ir perdirbimui smaugia vietos gamintojus.
„Tokios idėjos kaip „žaliasis plienas“ sukuria reikalavimus, kurių arba neįmanoma įvykdyti, arba tai padaryti galima tik su milijardinėmis subsidijomis“, – konstatuoja autorius. Būtent dėl šių gausėjančių taisyklių kiniški automobiliai Europoje yra gerokai brangesni nei savo namų rinkoje.
Lyginant su JAV, situacija Europai taip pat nepalanki. Nors Vašingtonas saugo savo rinką, jis kur kas mažiau kišasi į vidaus pramonės veikimą ir aktyviai investuoja į žaliavinę bei technologinę nepriklausomybę. Europa, atsidūrusi tarp JAV ir Kinijos, praranda gebėjimą išlaikyti tempą.