Šveicarija priėmė istorinį sprendimą, kuris pradžiugins visus automobilių sporto entuziastus – po 67 metų pertraukos šalyje oficialiai panaikintas žiedinių lenktynių draudimas.
Nors šis žingsnis teoriškai atveria kelius „Formulės 1“ sugrįžimui į Alpes, ekspertai ragina vertinti situaciją realistiškai ir įžvelgia kur kas didesnę naudą vietiniam automobilių sportui bei technologijų vystytojams.
Tragiška istorija ir draudimo pabaiga
Šveicarijos sprendimas atsiriboti nuo žiedinių lenktynių siekia vieną tamsiausių automobilių sporto istorijos puslapių. Po 1955 metais įvykusios tragedijos Le Mano 24 valandų lenktynėse, kurios metu žuvo daugiau nei 80 žmonių,
Šveicarijos valdžia ėmėsi drastiškų priemonių ir nuo 1958 metų visiškai uždraudė tokio pobūdžio varžybas. Kol visas pasaulis tobulino saugumo standartus, montavo apsaugines tvoras ir asfaltavo saugos zonas, Šveicarija šiuo klausimu išliko izoliuota.
Automobilių sporto gerbėjai tikriausiai prisimena 2 išimtis iš netolimos praeities: 2018 metais Ciuriche ir 2019 metais Berne vykusius „Formulės E“ etapus.
Tuomet Šveicarijos vyriausybė padarė išimtį ir leido surengti tarptautines elektromobilių lenktynes laikynose miesto trasose. Visgi, transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais durys liko užvertos. Dabar, peržiūrėjus Kelių eismo įstatymą, ši ilgametė kliūtis pagaliau pašalinta.
„Formulės 1“ viltys ir reali situacija
Panaikinus draudimą, iškart pasipylė spėlionės apie galimą „Formulės 1“ sugrįžimą. Tokios viltys ypač sustiprėjo žinant, kad Hinvilio mieste yra įsikūrusi „Audi“ (buvusi „Sauber“) komandos bazė, kurioje toliau kuriami lenktyniniai bolidai.
Tačiau realybė yra sudėtingesnė. Šiuo metu Šveicarijoje nėra nė 1 lenktynių trasos, kuri atitiktų aukščiausius Tarptautinės automobilių federacijos „Grade 1“ standartus, būtinus „Formulės 1“ varžyboms.
Naujos trasos statybos susidurtų su itin griežtais aplinkosaugos reikalavimais ir neišvengiamu vietos gyventojų pasipriešinimu.
Be to, Europos valstybėms darosi vis sunkiau išlaikyti teises rengti „Formulės 1“ etapus dėl milžiniškų mokesčių – tai puikiai iliustruoja Vokietijos pavyzdys, kai šalis prarado savo vietą lenktynių kalendoriuje.
Naujos galimybės vietos pramonei
Istoriškai Šveicarija turėjo savo Didžiojo prizo lenktynes – nuo 1950 iki 1954 metų jos 5 kartus vyko Bremgarteno trasoje. Vėliau, nuo 1975 iki 1982 metų, oficialūs Šveicarijos etapai buvo rengiami Prancūzijoje, Dižono trasoje.
Nepaisant to, ar karališkoji automobilių sporto klasė sugrįš, įstatymo pakeitimas turi didžiulę reikšmę vietos verslui ir paprastam automobilių sportui.
Šveicarijos įmonės jau seniai aktyviai dalyvauja automobilių pramonės tiekimo grandinėse. Galimybė testuoti prototipus ir naujas technologijas savos šalies teritorijoje konkurencingoje aplinkoje yra svarbus impulsas šiam verslo sektoriui.
Be to, tai atveria duris mažesniems renginiams, klubų varžyboms ir nacionaliniams čempionatams, kurie padės atgaivinti ilgai slopintą automobilių sporto kultūrą šalyje.