Pasaulio rali-reido čempionato etape Argentinoje besivaržantys sportininkai antradienį turėjo išskirtinę progą ne tik pademonstruoti savo meistriškumą, bet ir pasigrožėti unikalia Pietų Amerikos gamta.
Antrąją lenktynių dieną dalyviams teko įveikti daugiau nei 600 kilometrų distanciją, nors patį greičio ruožą sudarė vos 127 kilometrai. Į naująjį bivaką San Rafaelio mieste sugrįžęs „CFMOTO Thunder Racing Team“ komandos pilotas Antanas Kanopkinas neslėpė, kad diena lepino įspūdingais peizažais, tačiau tuo pat metu reikalavo ypatingo atsargumo saugant techniką nuo gamtinių iššūkių.
Nuo greitų savanos ruožų iki kantrybės reikalaujančio smėlio
Nors sportinė distancija antradienį nebuvo itin ilga, reljefo kaita privertė lenktynininkus greitai adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų. Trasa prasidėjo greitomis sekcijomis, kurios vėliau perėjo į sekinantį smėlyną. Būtent ten sportininkams teko gerokai sumažinti tempą ir susitelkti į keturračio tausojimą.
„Baigėsi dar viena diena. Pirmi 70 kilometrų buvo labai smagūs – tokioje lengvoje savanoje, kur buvo daug medžių, dulkių, netgi buvo galima drąsiai lenkti varžovus. O paskui atvažiavome į smėlį, kur prasidėjo pusantro metro aukščio kopos. Ten prasidėjo tikras daužymasis, reikėjo atidžiai saugoti techniką. Visgi džiaugiuosi, kad šiandien viską atlikti pavyko idealiai – keturratis jau ruošiamas naujai dienai, o aš galiu ilsėtis. Visos dienos čia yra labai sudėtingos ir ilgos, bet „Desafio Ruta 40“ ralis yra tikrai kažkas neįtikėtino. Man čia labai patinka ir tikrai yra ką veikti“, – iškart po finišo savo emocijomis dalijosi A. Kanopkinas.
Laukia ištvermės egzaminas ir kova su aukštikalnėmis
Po sąlyginai trumpesnio antradienio greičio ruožo, trečiadienį rali-reido karavano laukia viena ilgiausių ir sunkiausių varžybų dienų. Sportininkams teks įveikti net 408 kilometrų ilgio greičio ruožą, besidriekiantį aplink San Rafaelio apylinkes. Organizatoriai žada itin margą ir klastingą reljefą: dalyvių laukia klampus smėlis, aštriomis uolienomis nusėtos atkarpos, išdžiūvę ežerai bei itin greiti žvyrkeliai.
Papildomu ir bene sunkiausiu išbandymu taps nuolat kintantis trasos aukštis. Ji drieksis nuo 780 iki pat 2700 metrų virš jūros lygio, todėl lenktynininkams teks kovoti ne tik su techniškai sudėtingu reljefu, bet ir su retėjančiu deguonimi aukštikalnėse. Nors didžiąją trečiojo etapo dalį sudarys kietas gruntas ir greitos sekcijos, organizatoriai perspėja, kad kopos bei akmenuotos zonos gali atnešti skaudžių pasekmių neatsargiems. Po dviejų ilgų ir varginančių dienų Argentinoje šis etapas taps tikru fizinės bei psichologinės ištvermės egzaminu, kuriame lemiamą vaidmenį vaidins ne tik maksimalus greitis, bet ir geležinė koncentracija bei sugebėjimas išvengti bet kokių klaidų.