„Indianapolis 500“ – tai ne tik 500 mylių beprotiško greičio lenktynės, bet ir spalvingas folkloro bei senų, kartais net kiek absurdškų, tradicijų festivalis.
Tai savo kailiu teko patirti debiutantui Mickui Schumacheriui, kuris šiemet tapo pirmuoju su tokia garsia pavarde startuojančiu šiose legendinėse varžybose. Ir viena iš pirmųjų jo patirčių visiškai nesisiejo su lenktynėmis – jam teko… pamelžti karvę.
Susitikimas su Bertha
Karvė Bertha, priklausanti vietinio Purdue universiteto fermai, pademonstravo išskirtinį draugiškumą M. Schumacheriui.
Ši šešiametė išsiskiria ne tik savo 900 kilogramų svoriu, bet ir įspūdingu produktyvumu – kasdien ji duoda apie 35 litrus pieno.
M. Schumacheris po šio privalomo visų „Indy 500“ debiutantų ritualo pasakojo: „Iš tiesų jau buvau melžęs karvę vaikystėje, tačiau be tokio spaudimo ir kamerų. Laimei, Bertha buvo labai draugiška ir padovanojo mums, naujokams, pieno.“
Nors vokietis iš pradžių jautėsi kiek nervingai, vėliau pripažino, kad tai buvo keista, bet miela patirtis, po kurios palinkėjo Berthai ramaus poilsio vėsioje aplinkoje.
Tradicija, gimusi iš troškulio ir lobistų pastangų
Pieno gėrimas po pergalės „Indy 500“ lenktynėse – viena keisčiausių ir tuo pačiu stabiliausių automobilių sporto tradicijų. Viskas prasidėjo dar 1936 metais, kai visiškai išsekęs nugalėtojas Louisas Meyeris po finišo paprašė stiklinės pasukų.
Kadangi tai buvo trečioji jo pergalė, jis tapo lenktynių rekordininku, o jo atvaizdas su pienu ir pakeltais trimis pirštais apskriejo visą pasaulį. Tai pastebėję pieno pramonės lobistai pasirūpino, kad nuo tol kiekvienas nugalėtojas gautų šalto pieno.
Tiesa, tradicija kuriam laikui buvo nutrūkusi, kai po Antrojo pasaulinio karo trasos prezidentas Wilbura Shaw vietoje pieno nusprendė įteikti trofėjuje šalto vandens. Tačiau dėl išmanios lobistinės veiklos pienas sugrįžo 1956 metais.
Tuomet sutapimas buvo tiesiog tobulas: tų metų nugalėtojas Patas Flaherty dėl kalcio trūkumo dievino pieną.
Nuo tada tai tapo galingu rinkodaros įrankiu, apimančiu ne tik pačių debiutantų melžimo akciją, bet ir išankstinį 33 pilotų pasirinkimą – ar po pergalės jie norės riebaus, nugriebto ar lieso pieno. M. Schumacheris savo pasirinkimu abejonių nepaliko: „Pilno riebumo, jei jau taip!“
Mįslė apie 33 starterius
Nors pienas yra pati geriausiai žinoma „Indy 500“ tradicija, jų yra ir daugiau. Daugelis europiečių dažnai nesupranta, kodėl starte stovi lygiai 33 automobiliai, išrikiuoti po tris eilėje. Atsakymas į šį klausimą – labiau technokratinis, nei gali pasirodyti.
Nuo pat pirmųjų lenktynių 1911 metais dalyvių skaičius labai svyravo – startavo net 40 bolidų. 1919 metais pareigūnai apskaičiavo, kad, proporcingai padalinus visą 4 kilometrų ilgio trasą, idealus dalyvių skaičius yra būtent 33. Šis standartas vėliau buvo paverstas įstatymu 1934-aisiais po tragedijos, kai dėl per didelio dalyvių skaičiaus žuvo trys žmonės.
Žinoma, buvo keletas išimčių, susijusių su gedimais, politiniais ir finansiniais nesutarimais (pavyzdžiui, ginčais dėl prizinio fondo 1947 metais ar atskilimu į dvi serijas CART ir IRL 1997 metais).
Bučiniai plytoms ir kitos paslaptys
Kita tradicija, kurią M. Schumacheris jau galėjo pastebėti – plytų juosta, kertanti finišo liniją. Tai paskutinis priminimas apie tai, kad nuo pat atidarymo 1909 metais iki 1950-ųjų visa trasa buvo padengta plytomis, dėl ko ji iki šiol vadinama „Brickyard“ (plytinė).
Pergalės atveju nugalėtojai bučiuoja šias plytas – šią tradiciją 1996 metais pradėjo NASCAR lenktynininkas Dale’as Jarrettas, o „Indy 500“ lenktynėse ji prigijo 2003-iaisiais.
Be šių įdomybių, „Indy 500“ apipintas ir prietarais. Klasikinis maistas lenktynių metu – bandelės su gruzdintais šniceliais, tačiau žemės riešutai ištisus dešimtmečius buvo griežtai „uždrausti“, nes jie laikyti nesėkmės simboliu. Dar vienas įdomus faktas – trasoje dar niekada nebuvo lenktynininko su labai paplitusia pavarde Smithas.
Tuo tarpu Schumacherio pavardė jau neša legendos statusą. Michaelis Schumacheris, turintis penkias pergales Indianapolyje, dalinasi sėkmingiausio trasos piloto titulu su NASCAR žvaigžde Jeffu Gordonu.
Ar M. Schumacheriui pavyks šį legendinį sąrašą papildyti „Indy 500“ nugalėtojo titulu? Karvė Bertha tikrai tuo džiaugtųsi.