Iš pirmo žvilgsnio tai tik sidabrinis C klasės universalas su mėlynais švyturėliais ant stogo. Tačiau jo bagažinėje gulėjo gyvybės palaikymo įranga, salone sėdėjo trys medikai, o po variklio dangčiu dirbo 354 AG išvystantis V6 variklis su mechaniniu kompresoriumi. Kai „Formulės 1“ trasoje nutikdavo rimta avarija, šis automobilis skubėdavo ne kovoti dėl trasos rekordų, o gelbėti gyvybių.
Štuttgarte veikiančiame „Mercedes-Benz“ muziejuje šiuo metu eksponuojamas „Mercedes-Benz C 32 AMG“, kuris 2001–2003 metais atliko oficialaus „Formulės 1“ medikų automobilio pareigas.
Gamintojas šį išskirtinį universalą nusprendė prisiminti muziejaus eksponatams skirtoje serijoje „Close-up“, o ir proga tam itin tinkama, mat šiemet sukanka 30 metų nuo „Mercedes-AMG“ ir „Formulės 1“ oficialios partnerystės pradžios saugos bei medicinos automobilių srityje.
Universalas, pasirinktas dėl praktiškumo
Muziejaus „Pagalbininkų galerijoje“ eksponuojamas „C 32 AMG“ stovi šalia istorinių greitosios pagalbos mašinų bei technikos, kurios vertė visada buvo matuojama ne prabanga, o gebėjimu atlikti konkretų darbą. Šio universalo paskirtis buvo viena – kuo greičiau ir saugiau nugabenti gydytojus į incidento vietą.
Ši partnerystė prasidėjo 1996 m. birželio 30 d. Prancūzijos Didžiojo prizo lenktynėse, kur pirmąsias medikų automobilio pareigas perėmė „C 36 AMG“ sedanas.
Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad universalas šiam darbui tinka kur kas geriau: talpesnė bagažinė leido lengviau pasiekti gelbėjimo įrangą, o dinaminės savybės nė kiek nenusileido sedanui.
Už vairo – lenktynininkas, šalia – „Formulės 1“ legenda
Ant muziejuje stovinčio automobilio šoninių langų iki šiol išlikusios jame buvusios įgulos pavardės. Prie vairo sėdėjo profesionalus lenktynininkas Jacques’as Tropenat, turėjęs užtikrinti maksimalų greitį nuolaužų bei sustojusių bolidų pilnoje trasoje.
Šalia jo įsitaisydavo profesorius Sidas Watkinsas – neurochirurgas ir tuometis FIA saugos bei medicinos atstovas, tapęs vienu iš šiuolaikinės „Formulės “ gelbėjimo sistemos architektų.
Galinėje sėdynėje vietą užimdavo jo pavaduotojas, anesteziologas Gary Hartsteinas bei vietos trasos medikas, puikiai žinojęs evakuacijos kelius ir vietos ligoninių specifiką. Keturių asmenų įguloje trys vietos buvo skirtos gydytojams, o vairuotojas privalėjo garantuoti, kad jie tikslą pasiektų saugiai.
Saugumas reikalavo lenktyninių komponentų
Skubanti medikų brigada pati negalėjo tapti dar vieno incidento priežastimi, todėl automobiliui reikėjo maksimalaus stabilumo. Vairuotojas sėdėjo kūną tvirtai laikančioje sportinėje sėdynėje, o profesoriui S. Watkinsui buvo sumontuota AMG sportinė sėdynė, suteikianti atramą staigių posūkių metu.
Visi keturi keleiviai buvo prisegami sportiniais keturtaškiais saugos diržais, mat įprasti trijų taškų diržai būtų palikę per daug laisvės judėti. Standartines padangas pakeitė sustiprintos „Michelin Pilot Sport Extra Load“ padangos, pritaikytos atlaikyti keturių žmonių ir sunkios medicininės įrangos svorį.
Bagažinėje – ne lagaminai
Pirmosios pagalbos priemones gydytojai laikydavo tiesiog krepšyje prie kojų, kad išlipę galėtų nedelsiant padėti nukentėjusiam sportininkui. Didesnė ir sunkesnė įranga buvo montuojama bagažinėje.
Čia tilpo gaivinimo priemonės, gyvybinių rodiklių stebėjimo aparatūra bei gaisro gesinimo įranga. Universalo kėbulas leido visus šiuos įrankius išdėstyti taip, kad atidarius galinį dangtį viskas būtų pasiekiama akimirksniu, o medikai sugaištų kuo mažiau brangių sekundžių.