Važiuodami miesto gatvėmis vairuotojai nuolat susiduria su autobusais ir troleibusais, kurie sustoja paimti ar išleisti keleivių. Vieni vairuotojai, pamatę įjungtą posūkio signalą, iš karto sumažina greitį, kiti važiuoja toliau, manydami, kad iš stotelės pajudantis autobusas privalo palaukti.
Tokiose situacijose dažnai kyla ginčų dėl pirmumo teisės. Vieni įsitikinę, kad viešasis transportas visada turi pirmenybę, kiti mano, kad autobuso vairuotojas, kaip ir bet kuris kitas eismo dalyvis, pradėdamas važiuoti privalo duoti kelią.
Tačiau Kelių eismo taisyklės numato konkrečias sąlygas, kuriomis maršrutiniam transportui suteikiamas pirmumas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tam tikrų pareigų privalo laikytis abu vairuotojai.
Kada autobusą praleisti privaloma?
KET 179 punkte nustatyta, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės.
Tai reiškia, kad miesto gatve važiuojantis vairuotojas, matydamas iš stotelės į eismo juostą išvažiuojantį autobusą ar troleibusą, privalo sudaryti jam galimybę saugiai įsilieti į eismą.
Svarbu tai, kad ši taisyklė nėra vien mandagumo gestas. Jeigu susidaro KET 179 punkte apibrėžta situacija, kitų vairuotojų pareiga praleisti maršrutinį transportą yra privaloma. Tačiau tam turi būti įvykdytos kelios sąlygos.
| Situacija | Ar privaloma praleisti? |
|---|---|
| Maršrutinis autobusas pradeda važiuoti iš pažymėtos stotelės gyvenvietėje | Taip |
| Troleibusas pradeda važiuoti iš pažymėtos stotelės gyvenvietėje | Taip |
| Maršrutinis autobusas išvažiuoja iš stotelės už gyvenvietės ribų | Specialusis KET 179 punkto pirmumas netaikomas |
| Autobusas įprastai persirikiuoja į kitą eismo juostą | Taikomos bendrosios persirikiavimo taisyklės |
| Ne maršrutinis autobusas pajuda iš stovėjimo vietos | Specialusis pirmumas netaikomas |
Užmiestyje galioja kita tvarka
Vienas svarbiausių KET 179 punkto aspektų yra vieta, kurioje autobusas pradeda važiuoti. Taisyklė aiškiai nurodo, kad maršrutiniam transportui pirmumas suteikiamas gyvenvietėje. Už jos ribų šis specialusis reikalavimas netaikomas.
Todėl užmiestyje iš stotelės į važiuojamąją dalį išvažiuojančio autobuso vairuotojas turi vadovautis bendrosiomis važiavimo pradžios ir manevravimo taisyklėmis.
Jeigu norėdamas įsilieti į eismą jis turi persirikiuoti į gretimą juostą, privalo duoti kelią ja važiuojančioms transporto priemonėms.
Vis dėlto tai nereiškia, kad užmiestyje autobuso neverta praleisti. Jeigu kelyje yra pakankamai vietos ir situacija saugi, sumažinti greitį bei sudaryti galimybę autobusui pajudėti gali būti racionalus sprendimas.
Ar pirmumas galioja kiekvienam autobusui?
KET kalbama ne apie visus autobusus, o apie maršrutinį transportą. Jam priskiriamos transporto priemonės, kurios nustatytu maršrutu reguliariai veža keleivius. Tai gali būti miesto autobusai, troleibusai, maršrutiniai taksi ar kitos šią sąvoką atitinkančios transporto priemonės.
Tačiau ekskursijų autobusui ar užsakytam autobusui vien dėl jo dydžio tokia pati pirmumo teisė nesuteikiama.
Kita svarbi sąlyga – pažymėta stotelė. Maršrutinio transporto sustojimo vietos žymimos kelio ženklu „Stotelė“. Todėl, sprendžiant, ar taikoma speciali pirmumo taisyklė, svarbu ne vien tai, kur autobusas sustojo, bet ir ar jis pradeda važiuoti iš nustatyta tvarka pažymėtos stotelės.
Jeigu autobusas sustojo kitoje vietoje, jo vairuotojui savaime neatsiranda tokia pati pirmumo teisė kaip išvažiuojant iš pažymėtos stotelės gyvenvietėje.
Įjungtas posūkio signalas dar nereiškia, kad autobusas gali iš karto pajudėti
Nors maršrutiniam transportui gyvenvietėje suteikiamas pirmumas, jo vairuotojas taip pat turi pareigų. KET 180 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, jog jam duodamas kelias.
Todėl autobuso vairuotojas negali tiesiog įjungti kairiojo posūkio signalo ir iš karto pasukti į eismo juostą, neįvertinęs aplinkinių automobilių judėjimo.
Ši nuostata ypač svarbi tada, kai lengvasis automobilis jau priartėjęs prie autobuso ir, šiam staiga pajudėjus, susidūrimo išvengti būtų sunku.
Kita vertus, lengvojo automobilio vairuotojas taip pat negali ignoruoti aiškiai matomo autobuso ketinimo pradėti važiuoti. Praktiškai abu vairuotojai turi elgtis taip, kad nereikėtų staigiai stabdyti ar keisti važiavimo krypties.
Autobusas dar stovi stotelėje: ar jau reikia stabdyti?
Čia svarbu atskirti stovintį autobusą nuo pradedančio važiuoti. Jeigu autobusas stotelėje dar laipina keleivius, jo durys atidarytos ir jis nerodo ketinimo pradėti važiuoti, KET 179 punktas savaime nereikalauja, kad visi pro šalį važiuojantys automobiliai sustotų, tačiau situacija keičiasi autobusui ruošiantis išvažiuoti.
Artėjant prie stotelės verta stebėti, ar užsidaro autobuso durys, ar įjungiamas kairysis posūkio signalas ir ar transporto priemonė pradeda judėti.
Svarbu nepamiršti, kad posūkio signalas tik įspėja apie planuojamą manevrą. Jis nepanaikina autobuso vairuotojo pareigos įsitikinti, kad pradėti važiuoti saugu. Taigi iš anksto sumažinti greitį gali būti protinga, tačiau nebūtina staigiai stabdyti vien dėl to, kad stotelėje stovi autobusas.
O jei autobusas važiuoja atskira A juosta?
Kai kuriose miesto gatvėse viešasis transportas važiuoja specialiai jam skirta eismo juosta. Tokiose vietose situacija gali skirtis nuo įprasto išvažiavimo iš stotelės į bendrą eismo srautą.
Jeigu autobusas sustoja A juostoje ir toliau važiuoja ta pačia juosta, jam nereikia persirikiuoti prieš lengvuosius automobilius, važiuojančius gretima juosta. Tačiau jeigu autobuso vairuotojas nori pakeisti eismo juostą, pradedamos taikyti ir bendrosios manevravimo taisyklės.
Pavyzdžiui, autobuso vairuotojas negali remtis vien tuo, kad jis vairuoja maršrutinį transportą, norėdamas bet kurioje gatvės vietoje persirikiuoti į kitą eismo juostą.
Kas atsakingas, jeigu išvažiuojantis autobusas susiduria su automobiliu?
Po tokio eismo įvykio atsakomybė negali būti nustatoma vien pagal tai, kuri transporto priemonė turėjo pirmumą. Vertinama, ar buvo įvykdytos KET 179 punkto sąlygos, kada autobusas pradėjo važiuoti, ar jo vairuotojas įsitikino, kad jam duodamas kelias, ir kaip tuo metu elgėsi lengvojo automobilio vairuotojas.
Ypač svarbūs keli klausimai: ar autobuso ketinimas pajudėti buvo aiškiai matomas, koks buvo automobilių tarpusavio atstumas ir ar bent vienas vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo.
Pavyzdžiui, 2022 m. spalio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje maršrutinio mikroautobuso vairuotojas, išvažiuodamas iš stotelės, neįsitikino, kad manevras saugus, ir susidūrė su dviratininku.
Teismas pažymėjo, kad KET 179 punkte numatyta pirmumo teisė nepanaikina KET 180 punkte nustatytos pareigos įsitikinti, jog galima saugiai pradėti važiuoti.
Kokia bauda gresia nepraleidus autobuso?
Atskiros universalios baudos už iš stotelės išvažiuojančio maršrutinio transporto nepraleidimą Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nėra.
Jeigu nustatomas tik KET 179 punkto pažeidimas ir jam netaikoma kita speciali sankcija, atsakomybė gali būti taikoma pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Joje už kitus KET pažeidimus numatyta 10–12 eurų bauda.
Jeigu nepraleisdamas autobuso vairuotojas sukelia pavojingą situaciją, dėl kurios kiti eismo dalyviai priversti staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar imtis kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti, gali būti taikoma ANK 420 straipsnio 1 dalis. Už tokį pažeidimą numatyta 170–230 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.
Panašaus pobūdžio situacija 2026 m. balandį užfiksuota Druskininkuose. Lengvojo automobilio vairuotojas, nepraleidęs iš stotelės išvažiuojančio maršrutinio autobuso, bandė jį aplenkti, kirto ištisinę liniją ir atliko draudžiamą lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje.
Už draudžiamą lenkimą jam skirta 170 eurų bauda ir trims mėnesiams atimta teisė vairuoti. 2026 m. liepos 21 d. teismas, nagrinėdamas skundą, šių aplinkybių pagrindu taikytą atsakomybę pripažino pagrįsta.
Šis atvejis rodo, kad bandymas bet kokia kaina aplenkti iš stotelės pajudantį autobusą gali baigtis kur kas rimtesnėmis pasekmėmis nei vien bauda už pirmumo taisyklės pažeidimą.
