Važiavimas atbulomis: kur tai leidžiama, o kada manevras gali baigtis bauda?

Stovėjimo aikštelėje išvažiuojant iš vietos, kieme apsukant automobilį ar bandant pataisyti nesėkmingą manevrą atbulinė pavara naudojama kasdien. Būtent dėl to šis veiksmas dažnai atrodo pernelyg paprastas, kad jam reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Tačiau atbulomis važiuojančio automobilio vairuotojo matymo laukas ribotas, o pėstieji, dviratininkai ar kiti automobiliai gali atsidurti ten, kur jų prieš sekundę dar nebuvo. Todėl Kelių eismo taisyklėse važiavimui atbulomis nustatytas labai aiškus principas, kuris tampa svarbus ir sprendžiant, kas atsakingas įvykus susidūrimui.

Važiuojantis atbulomis turi praleisti kitus

Pagrindinė taisyklė trumpa – važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Be to, prieš pradėdamas važiuoti ar keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti saugu ir kad jis nekliudys kitiems eismo dalyviams.

Tai reiškia, kad važiuojant atbulomis pirmumo paprastai negalima tikėtis vien todėl, kad automobilis jau pradėjo judėti.

Išvažiuojant iš kiemo pareigų dar daugiau

Jeigu automobilis atbulomis išvažiuoja iš kiemo, stovėjimo aikštelės, degalinės ar kitos šalia kelio esančios teritorijos, nepakanka vadovautis vien bendra važiavimo atbulomis taisykle.

KET nustato, kad į kelią iš šalia jo esančios teritorijos įvažiuojantis vairuotojas turi duoti kelią keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Važiuodamas atbulas jis taip pat visais atvejais turi duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį kerta.

Praktiškai tai reiškia, kad atbulomis iš kiemo į gatvę važiuojantis automobilis turi palaukti, kol saugiai pravažiuos gatve judantis transportas, dviratininkai ir praeis pėstieji.

Stovėjimo aikštelėje atbulomis važiuojantis vairuotojas neturi automatinio pirmumo

Daugiausia tokių manevrų atliekama stovėjimo aikštelėse, todėl būtent čia dažnai kyla ginčų po nedidelių susidūrimų. Jeigu automobilis atbulomis išvažiuoja iš stovėjimo vietos į aikštelės pravažiavimą, jo vairuotojui galioja pareiga įsitikinti, kad manevras saugus, ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams. KET 114 punktas papildomai nustato pareigą važiuojant atbulomis duoti kelią kitiems.

Todėl vien tai, kad automobilio galinė dalis jau išlindo iš stovėjimo vietos, pirmumo nesuteikia. Kamera, parkavimo jutikliai ar galinio vaizdo radarai šios vairuotojo pareigos taip pat nepakeičia. Jie gali padėti pastebėti kliūtį, tačiau už saugų manevrą vis tiek atsako vairuotojas.

O jeigu abu automobiliai vienu metu važiuoja atbulomis?

Tai viena sudėtingesnių stovėjimo aikštelių situacijų. Abiem vairuotojams galioja ta pati KET pareiga važiuojant atbulomis duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Be to, kai transporto priemonių trajektorijos kertasi, o konkreti važiavimo tvarka KET nėra atskirai aptarta, kelią turi duoti vairuotojas, kuriam kita transporto priemonė artėja iš dešinės.

Tačiau po susidūrimo negalima automatiškai nuspręsti, kad kaltė visada dalijama po lygiai. Vertinama, kuris automobilis pradėjo judėti pirmas, kokios buvo jų trajektorijos, ar vienas vairuotojas galėjo sustoti ir ką rodo vaizdo įrašai, automobilių apgadinimai bei kiti duomenys.

Naujesnėje teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad vien aplinkybė, jog viena transporto priemonė važiavo atbulomis, savaime neleidžia ignoruoti kito eismo dalyvio veiksmų – turi būti įvertintos visos konkretaus įvykio aplinkybės.

Pėsčiasis važiuojant atbulomis turi pirmumą visais atvejais

Šiuo klausimu KET formuluotė itin aiški. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Tai ypač aktualu stovėjimo aikštelėse ir daugiabučių kiemuose, kur žmogus gali pasirodyti už automobilio jau pradėjus manevrą.

Didžiausią pavojų kelia maži vaikai – juos gali visiškai užstoti automobilio kėbulas, o galinio vaizdo kamera ne visada parodo visą erdvę aplink automobilį.

Todėl prastas matomumas nėra priežastis tiesiog važiuoti lėčiau ir tikėtis, kad kiti pasitrauks. Vairuotojas turi įsitikinti, kad manevras gali būti atliktas saugiai.

Ar galima atbulomis važiuoti sankryžoje?

Čia svarbu nepasikliauti iš lūpų į lūpas perduodamomis „KET taisyklėmis“. Dabartinėse KET nėra bendros nuostatos, kuri vien dėl paties fakto, kad automobilis yra sankryžoje, visais atvejais draustų važiuoti atbulomis. Pagrindinė pareiga išlieka ta pati – vairuotojas turi įsitikinti manevro saugumu ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Tačiau tai nėra leidimas sankryžoje laisvai taisyti bet kokią navigacijos klaidą. Manevras vis tiek negali pažeisti šviesoforų, kelio ženklų, ženklinimo, eismo juostų ar kitų KET reikalavimų. Todėl praktiškai judrioje sankryžoje bandymas atbulomis grįžti prie pravažiuoto posūkio gali labai greitai tapti taisyklių pažeidimu arba pavojinga situacija.

Automagistralėje ir greitkelyje atbulinė pavara – ne išeitis

Pravažiavus reikalingą išvažiavimą automagistralėje negalima sustoti kelkraštyje ir keliasdešimt metrų grįžti atbulomis. KET tiesiogiai draudžia važiuoti atbulomis tiek automagistralėse, tiek keliuose, pažymėtuose ženklu „Automobilių kelias“.

Tunelyje važiuoti atbulomis taip pat draudžiama

Kelio ženklo „Tunelis“ galiojimo zonoje draudžiama važiuoti atbulomis, apsisukti, sustoti ar stovėti, išskyrus situacijas, kai eismas sustoja ne vairuotojo valia.

Tunelyje atbulomis grįžtantis automobilis ypač pavojingas todėl, kad kiti vairuotojai tokio manevro nesitiki, o galimybės išvengti kliūties yra ribotos. Todėl ir čia pravažiuotas išvažiavimas ar neteisingai pasirinkta juosta nėra pagrindas grįžti atbulomis.

Ar važiuojant atbulomis galima neprisisegti saugos diržo?

Yra viena mažiau žinoma išimtis. KET leidžia vairuotojui gyvenvietėje neprisisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.

Tai leidimas, o ne pareiga diržą atsisegti. Jei vairuotojui diržas netrukdo apsidairyti ar valdyti automobilio, jo atsisegti nėra būtina.

Kas atsakingas, jei važiuodamas atbulomis atsitrenki į stovintį automobilį?

Tokioje situacijoje faktinės aplinkybės paprastai gana aiškios. Jeigu vairuotojas pradeda važiuoti atbulomis, neįsitikina, kad už automobilio nėra kliūties, ir atsitrenkia į stovinčią transporto priemonę, tai vertinama kaip pareigos saugiai pradėti važiuoti ir manevruoti pažeidimas.

Teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai važiuodamas atbulas vairuotojas kliudė stovintį automobilį ar kitą objektą ir buvo pripažintas pažeidęs KET reikalavimus.

Todėl po kontakto su kitu automobiliu svarbu ne tik įvertinti žalą, bet ir tinkamai įforminti eismo įvykį. Tiesiog išvažiuoti iš vietos negalima – tuomet jau gali kilti gerokai rimtesnė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Kokia bauda gresia?

Vienos universalios „baudos už važiavimą atbulomis“ nėra. Atsakomybė priklauso nuo to, kuri konkreti KET taisyklė pažeista.

ANK 417 straipsnio 7 dalis už KET pažeidimus, kuriems kodekse nenustatyta speciali sankcija, numato 10–12 Eur baudą. Teismų praktikoje ši norma yra taikyta ir atvejais, kai vairuotojas nesaugiai važiavo atbulomis ir kliudė kitą objektą.

Tačiau kai nevykdoma pareiga duoti kelią pradedant važiuoti ar kitaip keičiant važiavimo kryptį, ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta 60–90 Eur bauda. Už šioje dalyje numatytus pažeidimus gali būti atimta ir teisė vairuoti nuo 1 iki 3 mėnesių.

Važiavimas atbulomis automagistralėje ar greitkelyje patenka į šių kelių eismo tvarkos pažeidimus, už kuriuos numatyta 30–90 Eur bauda.