Lietuvoje siūloma svarstyti metinį automobilių taršos mokestį, kurio dydis priklausytų nuo išmetamo CO₂ kiekio ir naudojamų degalų. Tokia priemonė numatyta Vyriausybės užsakymu parengtame žiedinės ekonomikos apmokestinimo modelyje, prie kurio dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai. Tačiau kol kas tai – tyrėjų rekomendacija, o ne Vyriausybės pateiktas ar Seime svarstomas mokesčio projektas.
Tarp tyrimo autorių – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Ligita Gasparėnienė ir dr. Rita Remeikienė. Rengiant modelį buvo analizuojamas Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinis reguliavimas, kitų ES valstybių patirtis bei statistiniai duomenys, atliktas 14 ekspertų vertinimas ir apklausti 373 Lietuvos gyventojai.
Tyrėjų išvada – siekiant spartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos vien didesnių aplinkosauginių mokesčių nepakaktų. Didesnė finansinė našta taršesniems pasirinkimams turėtų būti derinama su mokesčių lengvatomis, subsidijomis, socialinėmis apsaugos priemonėmis ir aiškiu surinktų lėšų panaudojimu.
„Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos nereikėtų pradėti klausimu, kokį dar mokestį galime įvesti. Tikslesnis klausimas – kaip sukurti tokią teisinę ir mokestinę sistemą, kurioje teršti būtų ekonomiškai mažiau patrauklu, o pasirinkti tvaresnę alternatyvą – paprasčiau ir pigiau“, – teigia L. Gasparėnienė ir R. Remeikienė.
Siūlo svarstyti metinį automobilių taršos mokestį
Viena iš automobilių vairuotojams aktualiausių tyrimo rekomendacijų – dabartinį vienkartinį registracijos mokestį papildyti kasmetiniu taršos mokesčiu.
Jo dydį siūloma diferencijuoti pagal automobilio išmetamo CO₂ kiekį ir naudojamų degalų rūšį. Tai reikštų, kad daugiau teršiantiems automobiliams kasmet tektų mokėti daugiau.
Tyrime kartu pabrėžiama, kad tokia sistema neturėtų apsiriboti vien papildomu apmokestinimu. Dalis iš automobilių taršos mokesčio surinktų pajamų galėtų būti skiriama viešajam transportui, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai, elektromobilių įkrovimo tinklui bei kitoms mažiau taršioms susisiekimo alternatyvoms.
Tyrėjų vertinimu, gyventojas turėtų matyti ne tik naują mokestinę prievolę, bet ir tai, kokias alternatyvas už surinktus pinigus sukuria valstybė.
Beveik 8 iš 10 baiminasi poveikio mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms
Apklausa parodė, kad visuomenė aplinkosauginių mokesčių didinimą vertina gerokai atsargiau nei įvairias skatinamąsias priemones.
Net 78,3 proc. respondentų mano, kad nauji aplinkosauginiai mokesčiai labiausiai paveiktų mažesnes pajamas gaunančius gyventojus. Dar 36,2 proc. didesnius automobilių taršos mokesčius įvardijo kaip finansiškai apsunkinančius.
Tuo metu beveik pusė – 48,3 proc. – apklaustųjų patogesnę atliekų rūšiavimo infrastruktūrą nurodė kaip vieną labiausiai atliekų kiekį mažinti skatinančių priemonių. Finansines paskatas rūšiuojantiems pasirinko 41,3 proc. respondentų.
L. Gasparėnienės, R. Remeikienės ir jų kolegų vertinimu, šie rezultatai rodo, kad prieš branginant aplinkai žalingesnius pasirinkimus gyventojams pirmiausia reikia sudaryti realias ir finansiškai prieinamas galimybes rinktis kitaip.
Gyventojai abejoja, kur panaudojami surinkti pinigai
Tyrimo metu išryškėjo ir gana menkas gyventojų pasitikėjimas tuo, kaip administruojami aplinkosaugai skirti mokesčiai.
Surinktų lėšų panaudojimo skaidrumą respondentai vidutiniškai įvertino vos 2,75 balo iš 5, o institucijų gebėjimą veiksmingai įgyvendinti žiedinės ekonomikos politiką – 2,97 balo.
Todėl tyrėjai siūlo kartu su naujais ar didesniais mokesčiais aiškiai nustatyti, kam bus naudojamos surinktos lėšos. Automobilių taršos mokesčio atveju dalį pajamų siūloma nukreipti į priemones, kurios žmonėms suteiktų galimybę mažinti priklausomybę nuo taršesnio transporto.
Siūlo ir 9 proc. PVM, tačiau ne automobilių remontui
Kita tyrimo dalis skirta priemonėms, kurios skatintų daiktus remontuoti ir naudoti ilgiau, užuot juos pakeitus naujais.
Ekspertai mokesčių lengvatas investicijoms į žiedinę ekonomiką įvertino 4,36 balo iš 5, subsidijas žaliosioms technologijoms – 4,21 balo, o lengvatinį PVM remontui ir pakartotiniam naudojimui – 4,14 balo.
Tyrime siūloma svarstyti, pavyzdžiui, 9 proc. PVM tarifą toms remonto paslaugoms, kurioms mažesnį tarifą leidžia taikyti Europos Sąjungos teisė.
Svarbu tai, kad ši rekomendacija nėra susijusi su automobilių remontu. Lengvatinis PVM galėtų būti taikomas drabužių ir buitinės tekstilės taisymui, avalynės bei odos gaminių remontui, dviračių, įskaitant elektrinius, ir buitinių prietaisų taisymui.
Daugiau palaikymo sulaukė ne mokesčiai, o paskatos
Bendra tyrimo kryptis rodo, kad tiek ekspertai, tiek gyventojai palankiau vertina priemones, kurios tvaresnį pasirinkimą padaro pigesnį ir paprastesnį, o ne vien didina taršesnių pasirinkimų kainą.
Todėl Lietuvai siūlomas kompleksinis modelis: didesnis aplinkai žalingos veiklos apmokestinimas būtų derinamas su mokesčių lengvatomis, subsidijomis, rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūra, remonto skatinimu bei investicijomis į mažiau taršų transportą.
Vilniaus universiteto mokslininkų parengtos išvados yra projekto „Žiedinės ekonomikos apmokestinimo ir teisinės bazės kūrimas Lietuvoje“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal Reikminių tyrimų programą.
