900 tūkst. eurų, kuriuos buvusi Prancūzijos ministrė Rachida Dati gavo iš „Renault-Nissan“ aljanso, po daugiau nei dešimtmečio gali turėti rimtų pasekmių ir jai, ir buvusiam automobilių koncerno vadovui Carlosui Ghosnui. Prancūzijos finansinių nusikaltimų prokuratūra abiem kaltinamiesiems paprašė skirti po ketverius metus laisvės atėmimo.
C. Ghosnui prokurorai prašo ketverių metų realios laisvės atėmimo bausmės, 375 tūkst. eurų baudos ir penkerius metus uždrausti vadovauti įmonėms. Taip pat prašoma palikti galioti 2023 metais išduotą tarptautinį jo arešto orderį. Buvęs „Renault-Nissan“ vadovas gyvena Libane, todėl Paryžiuje nagrinėjamoje byloje teisiamas jam nedalyvaujant.
R. Dati prokuratūra taip pat prašo ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Dveji metai būtų realūs, tačiau juos būtų galima atlikti ne kalėjime, o su elektronine apykoje. Be to, prašoma skirti 450 tūkst. eurų baudą, konfiskuoti 900 tūkst. eurų vertės jos turto ir penkeriems metams uždrausti kandidatuoti rinkimuose, eiti pareigas valstybės tarnyboje bei dirbti advokate.
Jeigu teismas skirtų prašomą draudimą kandidatuoti ir nurodytų jį vykdyti nedelsiant, R. Dati netektų dabartinių Paryžiaus 7-ojo rajono merės pareigų. Galutinis sprendimas byloje bus skelbiamas 2027 metų sausio 21 dieną.
900 tūkst. eurų už teisines paslaugas
Bylos centre – 2009 metų spalį R. Dati ir Nyderlanduose registruotos „Renault-Nissan“ aljanso bendrovės RNBV sudaryta sutartis. Pagal ją tuometė Europos Parlamento narė už teisines paslaugas turėjo gauti po 300 tūkst. eurų per metus.
2010–2012 metais jai iš viso sumokėta 900 tūkst. eurų. Prokuratūra tvirtina, kad teisinės paslaugos tebuvo priedanga, o iš tikrųjų R. Dati buvo mokama už „Renault-Nissan“ interesų atstovavimą Europos Parlamente.
Prokurorai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu rasta labai mažai dokumentų, galinčių pagrįsti tokios apimties teisines paslaugas. Pasak prokuratūros, nėra teisinių išvadų, elektroninių laiškų, susitikimų protokolų ar kitų dokumentų, kurie leistų pagrįsti 900 tūkst. eurų honorarą.
R. Dati kaltinimus atmeta. Ji teigia „Renault-Nissan“ dirbusi kaip advokatė ir konsultavusi koncerną dėl tarptautinių projektų Maroke, Alžyre bei Irane. Jos gynyba tvirtina, kad tokia veikla buvo suderinama su Europos Parlamento narės pareigomis.
Teisme nagrinėti ir dokumentai, susiję su R. Dati veikla Europos Parlamente. Tarp jų – klausimai Europos Komisijai automobilių pramonės temomis bei „Renault“ perduota informacija apie politinius ir teisinius procesus. Prokuratūra šiuos veiksmus sieja su bendrovės interesų atstovavimu, o R. Dati juos vadina įprasta informacija klientui.
C. Ghosnas į Paryžių neatvyko
Buvęs „Renault-Nissan“ vadovas į teismo salę Paryžiuje neatvyko. C. Ghosnas nuo 2019 metų gyvena Libane, į kurį pabėgo iš Japonijos, kur buvo teisiamas atskiroje byloje dėl savo veiklos vadovaujant automobilių koncernui.
Prieš prasidedant procesui jis prašė posėdžius atidėti ir siūlė dalyvauti nuotoliniu būdu iš Beiruto, tačiau teismas bylą pradėjo nagrinėti jam nedalyvaujant.
Pati „Renault“ byloje dalyvauja kaip nukentėjusioji šalis. Bylos medžiagoje nurodoma, kad pusė R. Dati išmokėtų 900 tūkst. eurų teko „Renault“, kita dalis – „Nissan“.
R. Dati ir jos advokatai prokuratūros kaltinimus atmeta ir prašo ją išteisinti. Teismas savo verdiktą paskelbs sausio 21-ąją.
