Išgirdus už nugaros sireną neužtenka vien sumažinti greitį ar pasislinkti tiek, kiek tuo metu atrodo patogu. Kelių eismo taisyklės nustato, kaip vairuotojai turi praleisti su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais artėjančią policijos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių ar kitą specialiąją transporto priemonę.
Nuo 2022 m. Lietuvoje taikomas vadinamasis „eglutės principas“. Jei viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kairiausia juosta važiuojantys automobiliai traukiasi į kairę, o visi likę – į dešinę. Taip tarp jų paliekamas avarinis koridorius.
Kada specialiąją transporto priemonę privaloma praleisti?
Remiantis KET 12 punktu, kelią privaloma nedelsiant duoti artėjančiai specialiajai transporto priemonei, jeigu joje įjungti mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni švyturėliai arba specialusis garso signalas. Ši taisyklė taip pat galioja ir tarnybinių automobilių lydimoms transporto priemonėms.
Vairuotojams svarbu atkreipti dėmesį į vieną niuansą. Vien tik stovinčio policijos ar medikų automobilio įjungtas mėlynas švyturėlis dar neįpareigoja formuoti avarinio koridoriaus.
Stovinčiam transportui švyturėliai dažnai įjungiami tiesiog norint įspėti apie priekyje esantį pavojų. Tokiu atveju pro įvykio vietą reikia važiuoti saugiu greičiu, leidžiančiu prireikus iškart sustabdyti automobilį.
Kaip sudaryti avarinį koridorių?
Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad kraštine kairiąja juosta važiuojantys vairuotojai privalo trauktis kuo kairiau ir sustoti. Visų kitų juostų eismo dalyviai traukiasi kuo dešiniau ir taip pat sustabdo transporto priemones.
| Kelio situacija | Kaip elgtis? |
|---|---|
| Viena eismo juosta viena kryptimi | Trauktis į dešinįjį kelkraštį ir sustoti |
| Kelio krašto kelkraščio nėra | Trauktis prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir sustoti |
| Dvi eismo juostos viena kryptimi | Kairioji juosta traukiasi į kairę, dešinioji – į dešinę |
| Trys eismo juostos viena kryptimi | Kairiausia traukiasi į kairę, dvi dešiniosios – į dešinę |
| Keturios ar daugiau juostų | Kairiausia juosta traukiasi į kairę, visos likusios – į dešinę |
| Kelias turi skiriamąją juostą | Koridorių sudaro tik ta pačia kryptimi važiuojantys automobiliai |
Jei kelias turi tik po vieną juostą
Jeigu abiem kryptimis driekiasi tik po vieną eismo juostą, fizinės erdvės avariniam koridoriui tarp automobilių tiesiog nelieka.
Tokiose situacijose vairuotojai privalo pasitraukti į dešinįjį kelkraštį ir visiškai sustoti. Jeigu kelkraščio nėra, automobiliai glaudžiami kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Kaip aiškina policijos pareigūnai, tokiame kelyje į dešinę trauktis privalo abiem kryptimis judantys eismo dalyviai.
Svarbiausia – atlaisvinti pravažiavimą skubančiam tarnybiniam transportui.
Kada reikia pradėti trauktis?
Taisyklės neįpareigoja laukti, kol policijos ar medikų automobilis priartės prie pat galinio buferio. Priešingai – kelią artėjančiam specialiajam transportui privaloma duoti nedelsiant. Vos išgirdus sireną ir pamačius švyturėlius, būtina įvertinti aplinką ir iškart pradėti saugiai formuoti laisvą pravažiavimą.
Staigūs manevrai paskutinę sekundę kelia sumaištį, neduoda laiko kitiems eismo dalyviams tinkamai sureaguoti ir apsunkina darbą pačiam pareigūnui ar medikui, kuriam tampa sunku numatyti, į kurią pusę automobilis pasitrauks.
Ar užtenka tiesiog pasitraukti, ar reikia sustoti?
Šiuo klausimu reikalavimai yra absoliučiai aiškūs: formuojant avarinį koridorių, neužtenka vien atlaisvinti kelią – privaloma ir visiškai sustabdyti automobilį.
Taigi lėtas riedėjimas kelkraščiu ar judėjimas lygiagrečiai su specialiuoju transportu nelaikomas tinkamu pareigos įvykdymu.
| Veiksmas | Ar atitinka KET reikalavimą? |
|---|---|
| Pasitraukti ir sustoti | Taip |
| Tik sumažinti greitį | Ne, jei specialiajai transporto priemonei nesudaromas kelias |
| Pasitraukti, bet toliau važiuoti lygiagrečiai | Ne |
| Likti savo juostoje, nors pravažiavimui nepakanka vietos | Ne |
| Sudaryti koridorių ir laukti, kol specialioji transporto priemonė pravažiuos | Taip |
O jei specialioji transporto priemonė važiuoja priešinga kryptimi?
Jeigu kelią dalija fizinė skiriamoji juosta, atlaisvinti kelią ir formuoti avarinį koridorių privalo tik ta pačia kryptimi judantys vairuotojai.
Tai logiška, nes barjeras neleidžia tarnybiniam automobiliui išvažiuoti į priešingą eismo juostą.
Kitaip vertinamas paprastas dviejų krypčių kelias, kuriame skiriamosios juostos nėra ir kiekviena kryptimi yra po vieną eismo juostą. Tokiu atveju abiejų krypčių eismo dalyviai privalo trauktis į savo dešinę pusę ir sustoti, užtikrindami kuo daugiau vietos specialiajam transportui.
Ar galima važiuoti paskui greitąją per susidariusį koridorių?
Avarinis koridorius sudaromas specialiosioms ir jų lydimoms transporto priemonėms, o ne tam, kad paskui jas galėtų greičiau pravažiuoti kiti automobiliai.
Todėl pamačius pravažiavusią pirmąją specialiąją transporto priemonę nereikėtų iškart grįžti į juostą ar mėginti važiuoti paskui ją. Gali artėti dar viena greitoji, policijos ar ugniagesių transporto priemonė.
Tik įsitikinus, kad specialiųjų transporto priemonių daugiau nėra ir eismas gali saugiai tęstis, galima grįžti į įprastą padėtį važiuojamojoje dalyje.
Kokia bauda gresia nepraleidus?
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už tris glaudžiai susijusius pažeidimus.
| Pažeidimas | Bauda | Teisės vairuoti atėmimas |
|---|---|---|
| Specialiosios transporto priemonės nepraleidimas | 90–140 Eur | Gali būti skiriamas 2–4 mėn. |
| Nesustojimas, kai to reikalauja KET | 90–140 Eur | Gali būti skiriamas 2–4 mėn. |
| Kitoks kliudymas specialiosios transporto priemonės eismui | 90–140 Eur | Gali būti skiriamas 2–4 mėn. |
Ar specialioji transporto priemonė gali nepaisyti KET?
Tarnybinių automobilių vairuotojai turi daugiau teisių eisme, tačiau jos nėra absoliučios. Važiuodami su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, jie gali nepaisyti dalies KET reikalavimų.
Visgi pasinaudoti pirmenybe leidžiama tik tuomet, kai tai nekelia pavojaus aplinkiniams, o pareigūnas ar medikas įsitikina, kad kiti eismo dalyviai jam duoda kelią. Kitaip tariant, įjungti signalai nesuteikia teisės aklai lėkti per sankryžą tikintis, kad visi aplinkiniai spės laiku sustoti.
Mėlyni švyturėliai be sirenos – kita situacija
Gatvėse pasitaiko situacijų, kai specialusis transportas stovi įjungęs tik švyturėlius, bet nenaudoja garso signalo. Paprastai tai daroma siekiant įspėti atvažiuojančius vairuotojus apie eismo įvykį ar kitą pavojų.
Tokiais atvejais avarinio koridoriaus formuoti nereikia – pro transporto priemonę reikia važiuoti tokiu greičiu, leidžiančiu prireikus iškart sustabdyti automobilį nesukeliant pavojaus kitiems.
| Signalai | Ką turi daryti vairuotojas? |
|---|---|
| Mėlyni / mėlyni ir raudoni švyturėliai ir garso signalas, transporto priemonė artėja | Nedelsiant duoti kelią ir pagal KET sudaryti avarinį koridorių |
| Stovinti specialioji transporto priemonė, įjungti tik švyturėliai | Sumažinti greitį ir būti pasiruošus nedelsiant sustoti |
Oranžinis švyturėlis pirmenybės nesuteikia
Oranžinius švyturėlius dažniausiai galima išvysti ant kelių priežiūros technikos, didelių gabaritų transporto ar techninės pagalbos automobilių.
Svarbu atsiminti, kad šis signalas jokios pirmenybės nesuteikia. Jo vienintelė funkcija – atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir įspėti apie galimą kliūtį.
Nors trukdyti tokiai technikai dirbti negalima, trauktis į kelkraštį ir formuoti avarinio koridoriaus vairuotojai neprivalo.
Ar galima važiuoti paskui greitąją per susidariusį koridorių?
Avarinis koridorius skirtas išskirtinai specialiosioms tarnyboms, o ne tam, kad kiti eismo dalyviai galėtų išvengti spūsčių.
Todėl pravažiavus vienam tarnybiniam automobiliui, griežtai draudžiama iškart grįžti į eismo juostą ar bandyti važiuoti iš paskos. Reikia įvertinti, kad tuo pačiu koridoriumi gali lėkti dar vienas greitosios pagalbos ar ugniagesių ekipažas.
Tik įsitikinus, kad daugiau tarnybinių automobilių nėra ir eismas gali saugiai tęstis, leidžiama grįžti į įprastą padėtį važiuojamojoje dalyje.
