Kelio ženklas „Stop“ nuo ženklo „Duoti kelią“ skiriasi viena esmine taisykle – vairuotojas privalo visiškai sustabdyti automobilį net ir tada, kai kertamuoju keliu niekas nevažiuoja.
Būtent dėl to sankryžose kartais galima pamatyti vairuotojų, kurie prieš „Stop“ ženklą tik sumažina greitį, apsidairo ir važiuoja toliau. Tačiau toks elgesys Kelių eismo taisyklių reikalavimų neatitinka. Automobilis turi visiškai sustoti, o kelionę galima tęsti tik įsitikinus, kad nereikia duoti kelio kitoms transporto priemonėms.
Kokia bauda gresia už „Stop“ ženklo nepaisymą?
Kelio ženklo reikalavimo nesilaikymas užtraukia 30–90 eurų baudą. Tačiau sankryžoje gali būti padarytas ne vienas pažeidimas. Jei vairuotojas ne tik nesustoja, bet ir nepraleidžia pirmenybę turinčios transporto priemonės, atsakomybė gali būti taikoma ir už reikalavimo duoti kelią nevykdymą.
| Situacija | Kas gresia? |
|---|---|
| Nesustojama prie ženklo Nr. 204 „Stop“ | 30–90 Eur bauda |
| Sustojama, tačiau neduodama kelio pirmenybę turinčiai transporto priemonei | 60–90 Eur bauda |
| Reikalavimo duoti kelią nevykdymas | Gali būti atimta teisė vairuoti 1–3 mėn. |
| Dėl pažeidimo įvyksta eismo įvykis | Atsakomybė priklauso nuo padarinių |
Kur tiksliai reikia sustoti?
KET gana tiksliai nurodo vietą, kurioje vairuotojas turi sustabdyti automobilį. Jeigu prieš sankryžą pažymėta „Stop“ linija, sustoti reikia prieš ją. Jei linijos nėra, automobilis turi būti sustabdytas prieš kelio ženklą „Stop“.
| Situacija | Kur sustoti? |
|---|---|
| Yra „Stop“ linija | Prieš „Stop“ liniją |
| „Stop“ linijos nėra | Prieš ženklą „Stop“ |
| Ženklas įrengtas prieš geležinkelio pervažą | Vadovautis „Stop“ linija, o jei jos nėra – ženklu |
Ką daryti, jei sustojus nieko nesimato?
Tai viena dažniausių problemų prie „Stop“ ženklo. Vairuotojas sustoja prieš liniją, kaip reikalauja KET, tačiau matomumą užstoja pastatas, tvora, augmenija, stovintys automobiliai ar kitos kliūtys.
Tokiu atveju pirmasis sustojimas vis tiek turi būti atliktas nustatytoje vietoje. Po to galima atsargiai pavažiuoti į priekį tiek, kad būtų galima įvertinti eismo situaciją.
Jeigu saugiai įvažiuoti į sankryžą vis dar negalima, automobilį gali tekti sustabdyti dar kartą. Svarbiausia ne formaliai atlikti sustojimą, o prieš įvažiuojant į kertamą kelią įsitikinti, kad manevras nevers kitų eismo dalyvių keisti greičio ar važiavimo krypties.
Ar pakanka tik stipriai sulėtinti?
Ne. Tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp ženklų „Stop“ ir „Duoti kelią“. Prie ženklo „Duoti kelią“ vairuotojas neprivalo sustoti, jei gali saugiai įvertinti situaciją ir nėra transporto priemonių, kurioms reikia suteikti pirmenybę.
Prie „Stop“ ženklo pasirinkimo nėra – sustojimas privalomas.
Sustojimas dar nesuteikia pirmenybės
Dar viena klaida – manyti, kad sustojus prie „Stop“ ženklo pareiga jau įvykdyta ir galima važiuoti.
Ženklas nustato dvi atskiras pareigas: pirmiausia visiškai sustoti, o tada duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Jei papildoma lentelė nurodo pagrindinio kelio kryptį, reikia praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius eismo dalyvius.
Todėl net ir taisyklingai sustojęs vairuotojas gali pažeisti KET, jei po to išvažiuoja prieš pirmenybę turintį automobilį.
Praktiškai tai reiškia, kad vien automobilio sustabdymas nėra leidimas važiuoti. Toliau viską lemia pirmumo taisyklės ir faktinė eismo situacija.
Ką reiškia papildoma lentelė su pagrindinio kelio kryptimi?
Kai sankryžos forma sudėtingesnė, po „Stop“ ženklu gali būti įrengta papildoma lentelė, rodanti pagrindinio kelio kryptį.
Tokiu atveju vairuotojas turi vertinti ne tai, kuri kelio atšaka atrodo tiesesnė ar platesnė, o tai, kaip pagrindinis kelias pavaizduotas lentelėje. Storesnė linija žymi pagrindinio kelio kryptį, plonesnės – šalutinius kelius.
Vairuotojas, prie kurio įrengtas „Stop“ ženklas, pirmiausia sustoja, o tada duoda kelią pagrindiniu keliu važiuojantiems eismo dalyviams.
„Stop“ ženklas prie geležinkelio pervažos
„Stop“ ženklas naudojamas ne tik sankryžose. Jis gali būti įrengtas ir prieš geležinkelio pervažą, ypač ten, kur matomumas ribotas arba papildomas sustojimo reikalavimas reikalingas eismo saugumui užtikrinti.
Tokioje vietoje tas pats principas išlieka – vien sulėtinti neužtenka. Vairuotojas turi visiškai sustoti nustatytoje vietoje ir tik įsitikinęs, kad bėgiais neartėja traukinys bei pervažą galima saugiai įveikti, važiuoti toliau.
Geležinkelio pervažose taikoma ir daugiau specialių KET reikalavimų, o už jų pažeidimą numatytos gerokai griežtesnės sankcijos. Todėl „Stop“ ženklo nepaisymas tokioje vietoje gali būti tik vienas iš nustatytų pažeidimų.
Kas gresia, jei nesustojus įvyksta avarija?
Jeigu vairuotojas nepaiso „Stop“ ženklo, įvažiuoja į sankryžą ir susiduria su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu, situacija nebeapsiriboja vien 30–90 eurų bauda už kelio ženklo nepaisymą.
Vertinama, ar vairuotojas nedavė kelio, kokios buvo eismo įvykio aplinkybės ir kokių padarinių kilo. Jei apgadinamas tik turtas, atsakomybė viena, tačiau sužalojus žmones pasekmės gali būti gerokai rimtesnės.
Tokiais atvejais svarbi tampa ir draudimo atsakomybė, nes nustatant eismo įvykio kaltininką vertinama, kuris vairuotojas turėjo pirmumo teisę ir kokius KET reikalavimus pažeidė kiekvienas eismo dalyvis.
Ar už „Stop“ ženklo nepaisymą atimama teisė vairuoti?
Vien už kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą ANK numato 30–90 eurų baudą, tačiau automatinio teisės vairuoti atėmimo už šį pažeidimą nėra.
Situacija gali pasikeisti, jei kartu padaromas kitas pažeidimas. Pavyzdžiui, už reikalavimo duoti kelią nevykdymą gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
Todėl galutinės pasekmės priklauso ne vien nuo to, ar automobilis sustojo prieš ženklą, bet ir nuo to, kaip vairuotojas elgėsi įvažiuodamas į sankryžą.
