San Fransiske po vagystės sprunkantis nusikaltėlis sėdo į kiek neįprastą pabėgimo transporto priemonę – autonominį „Waymo“ taksi. Nors iš pirmo žvilgsnio ši istorija skamba kaip technologinis kuriozas, ji iškėlė rimtą problemą. Kur baigiasi išmaniojo automobilio pareiga padėti teisėsaugai ir kur jis tampa privatumą pažeidžiančia stebėjimo kamera ant ratų?
„The New York Post“ leidinys pranešė, kad prie vienos jogos studijos San Fransisko Marinos rajone sustojo baltas autonominis „Jaguar I-Pace“. Prie vairo – jokio vairuotojo, jokio bendrininko ar taksisto, kuris vėliau galėtų duoti parodymus policijai. Tik išmanioji transporto priemonė, kurią per mobiliąją programėlę ką tik išsikvietė pats vagis.
Vaizdo kameros užfiksavo, kad įsibrovėlis studijoje užtruko vos tris minutes. Jis pasičiupo glėbį sportinių drabužių, išėjo į lauką, sumetė grobį į laukiančio roboto-taksi bagažinę, ramiausiai įlipo ir nuvažiavo. Studijos vadovė vėliau negalėjo patikėti tuo, ką matė: vyras tiesiog pavogė krūvą vyriškų šortų ir pasišalino savaeigiu automobiliu. Vis dėlto, ši iš pažiūros komiška ir banali vagystė verčia susimąstyti apie kur kas gilesnius dalykus.
Viską matantis automobilis
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip pats kvailiausias pabėgimo planas. Juk „Waymo“ sistema tiksliai fiksuoja, kur automobilis atvyko, iš kur išvyko, kokiu maršrutu važiavo ir kas užsakė kelionę. Be to, šie autonominiai automobiliai tiesiog nusėti jutikliais ir vaizdo kameromis – aptariamo modelio atveju jų priskaičiuojama net 29. Atrodytų, policija turėjo gauti tobulą įrodymų paketą. Tačiau realybė pasirodė kitokia.
Pareigūnai į „Waymo“ dėl duomenų kreipėsi tik balandį, praėjus maždaug trims mėnesiams po sausį įvykdytos vagystės. Bendrovė tyrėjams perdavė paskyros informaciją ir turimus vaizdo įrašus.
Deja, programėlės paskyra nepadėjo atpažinti įtariamojo, o vaizdo įrašų iš automobilio salono „Waymo“ jau nebeturėjo. Išorinių kamerų įrašai išliko, tačiau privatumo apsaugos sistema automatiškai užmaskavo visų juose matomų žmonių veidus.
Nepagelbėjo ir pačios jogos studijos kameros. Pasak vadovės, įrašuose matyti, kaip taksi atveža nusikaltėlį, palaukia ir jį išveža. Tačiau vyras vilkėjo šviesų džemperį su gobtuvu, todėl kamera aiškiai neužfiksavo jo veido, o pati „Waymo“ pabrėžia, kad nenaudoja veidų atpažinimo ar biometrinės asmenų identifikacijos sistemų.
Privatumas ar patogus tyrimas?
Ši kurioziška istorija puikiai atskleidžia, kad net ir kamerų pilnas pasaulis negarantuoja galimybės atsukti laiką atgal ir peržiūrėti kiekvieną nusikaltimą. Viskas priklauso nuo to, kaip ilgai ir kokiu formatu bendrovės saugo duomenis, kas turi prieigą prie jų ir ar sistemos iškart užtikrina kadre atsidūrusių žmonių privatumą.
Teisėsaugos pareigūnams tokia situacija, be abejo, kelia nerimą. Miesto gatvėmis važinėja automobilis, matantis kur kas daugiau nei paprastas vairuotojas, tačiau įvykus nusikaltimui, patys svarbiausi įrodymai arba jau būna ištrinti, arba juose užmaskuoti veidai.
Kita vertus, būtent tokio saugiklio visuomenei ir reikia, kai kalbame apie modernias technologijas. Autonominis automobilis nuolat filmuoja gatves, pėsčiuosius, namų duris, kitas transporto priemones ir pačius keleivius. Sistema tiksliai žino, kur žmogus įlipo, kur išlipo, kokiu maršrutu ir kokiu laiku keliavo. Tokie duomenys toli gražu nėra nekalti.