„Via Lietuva“ pradeda dar vieną svarbų šalies infrastruktūros atnaujinimo etapą – startuoja magistralinio kelio A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai), esančio „Via Baltica“ transporto koridoriaus dalimi, rekonstrukcijos darbai.
Pertvarkius 6,86 kilometro ilgio ruožą nuo Garliavos iki Mauručių, iš esmės pasikeis eismo organizavimo tvarka, o leistinas greitis padidės nuo dabar esančių 90 km/val. iki 130 km/val.
Viadukas, žiedinės sankryžos ir jokių tiesioginių įvažiavimų
Nors po rekonstrukcijos magistralė išliks keturių eismo juostų, jos struktūra pasikeis neatpažįstamai. Pagrindinis tikslas – panaikinti avaringas situacijas kuriančius tiesioginius įvažiavimus, apsisukimus ir nesaugias autobusų stoteles. Jas numatyta perkelti į saugesnes vietas, o visą vietinį eismą nukreipti į naujai formuojamą infrastruktūrą.
Siekiant užtikrinti patogų vietinių gyventojų ir verslo susisiekimą, šalia magistralės numatyta:
- Nutiesti ir atnaujinti daugiau kaip 10 kilometrų ilgio jungiamųjų kelių tinklą.
- Įrengti šešias naujas žiedines sankryžas.
- Pastatyti 153 metrų ilgio viaduką ties 19-uoju kelio kilometru, kuris taps svarbiausiu viso projekto inžineriniu mazgu, paskirstančiu transporto srautus skirtingais lygiais.
Kartu su kelių tiesimu bus sprendžiamos aplinkosaugos ir vietos gyventojų komforto problemos. Projekte suplanuota įrengti 2 kilometrus triukšmą slopinančių sienučių, nutiesti 9,2 km lietaus nuotekų tinklų bei rekonstruoti 1,4 km melioracijos sistemų. Be to, bus įrengti nauji takai pėstiesiems ir dviratininkams, o pakelėse bei sankryžose pasodinta 400 medžių bei 1700 krūmų.
Užbaigs darbus, pradėtus link Lenkijos sienos
Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, šio ruožo atnaujinimas yra logiška „Via Baltica“ plėtros tąsa. Pasak jo, praėjusį rudenį užbaigus magistralės darbus iki Lenkijos sienos, dabar nuosekliai koncentruojamasi į likusias avaringas ir pralaidumo problemų turinčias atkarpas.
„Įgyvendinami sprendimai leis atsisakyti nesaugių įvažiavimų ir efektyviau valdyti transporto srautus. Vairuotojai šiame ruože galės važiuoti didesniu greičiu, todėl kelionės tikslą pasieks greičiau, o vietos gyventojams ir tranzitiniam transportui bus sukurta moderni infrastruktūra“, – teigia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Siekiant tvarumo, kelio konstrukcija projektuojama ne trumpesniam kaip 20 metų eksploatacijos laikotarpiui, naudojant perdirbtas medžiagas – frezuotą asfaltą bei pakartotinai naudojamą skaldą.
Eismo ribojimai ir sudėtingas gruntas
Kelininkų laukia itin sudėtinga užduotis, nes darbai bus vykdomi tankiai išvystytoje inžinerinėje aplinkoje ir nestabdant eismo vienoje intensyviausių šalies transporto arterijų. Be to, statybas sunkins ir geologinės sąlygos – silpnas gruntas bei aukštas gruntinio vandens lygis.
Apie konkrečius eismo organizavimo sprendimus bei ribojimus statybų metu „Via Lietuva“ pažadėjo informuoti atskirai, kai rangovas parengs ir patvirtins detalius eismo nukreipimo planus.
Šį sudėtingą projektą įgyvendins bendrovė „Kauno tiltai“. Bendra sutarties vertė siekia kiek daugiau nei 29 mln. eurų (su PVM). Visus rekonstrukcijos darbus numatyta baigti iki 2027 metų lapkričio.