Pastarosiomis savaitėmis didelėje Lietuvos dalyje lietus iškrenta kone kasdien. Nors vasaros krituliai neretai būna trumpalaikiai, staiga sušlapusi kelio danga vairuotojams gali tapti rimtu iššūkiu.
Ekspertai pastebi, kad lietingomis dienomis padaugėja eismo įvykių. Viena dažniausių jų priežasčių – vairuotojai neprisitaiko prie pasikeitusių sąlygų, toliau važiuoja maksimaliu leistinu, o ne saugiu greičiu ir nepalieka didesnio atstumo iki priekyje esančių automobilių.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio teigimu, pavojus lyjant dažniausiai kyla ne dėl paties lietaus, o dėl to, kad vairuotojai nekeičia savo vairavimo įpročių.
„Daugelis vairuotojų žino, kad per lietų rekomenduojama sumažinti greitį, tačiau tai nėra vienintelis būtinas veiksmas. Vairavimas tokiomis sąlygomis reikalauja didesnio atidumo, susikaupimo ir gebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusių oro sąlygų“, – sako A. Juodeikis.
Atstumą reikėtų padidinti dvigubai
Lyjant saugaus eismo specialistai rekomenduoja laikytis dvigubai didesnio, arba maždaug keturių sekundžių, atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio.
Šlapia kelio danga pailgina stabdymo kelią, todėl įprastos distancijos gali nepakakti net ir važiuojant nedideliu greičiu mieste.
„Praktikoje matome, kad lietingomis dienomis dažniausiai pasitaiko atsitrenkimų į priekyje važiuojančias transporto priemones, smulkių susidūrimų spūstyse ir automobilio nesuvaldymo posūkiuose ar slidžiose kelio atkarpose.
Taip pat fiksuojama eismo įvykių persirikiuojant, kai dėl lietaus ir suprastėjusio matomumo vairuotojams sunkiau įvertinti atstumą arba laiku pastebėti kitas transporto priemones“, – paaiškina A. Juodeikis.
Akvaplanavimas: kaip jį atpažinti?
Vairuotojai turėtų sumažinti greitį dar prieš įvažiuodami į didesnę balą ar vandens sankaupą. Kuo greičiau važiuojama, tuo didesnė tikimybė, kad padangos nespės išstumti vandens ir praras sukibimą su kelio danga.
„Net ir modernus automobilis su įvairiomis pagalbinėmis saugumo sistemomis negali paneigti fizikos dėsnių. ABS, stabilumo kontrolė ar visų varančiųjų ratų sistema gali padėti, tačiau akvaplanavimo rizikos nepanaikina.
Jeigu greitis per didelis, automobilis gali pradėti slysti vandens paviršiumi“, – perspėja ekspertas.
Akvaplanavimas įvyksta tada, kai tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis. Padanga nebesiekia asfalto, todėl automobilis tarsi pradeda „plaukti“ vandens paviršiumi, o vairuotojas gali prarasti jo kontrolę.
Šią situaciją galima atpažinti iš kelių požymių: vairas staiga tampa neįprastai lengvas, automobilis ima slysti arba nežymiai krypti į šoną.
Pajutus, kad automobilis pradėjo slysti vandens paviršiumi, svarbiausia išlikti ramiam ir vengti staigių veiksmų.
„Vairuotojui rekomenduojama švelniai atleisti akceleratoriaus pedalą, vairą laikyti tiesiai ir tvirtai, vengti staigaus stabdymo bei greitų vairo judesių. Priešingu atveju automobilis gali sureaguoti nenuspėjamai.
Transporto priemonei sulėtėjus, padangos vėl atgauna sukibimą su kelio danga. Tik tada galima atsargiai stabdyti arba koreguoti važiavimo kryptį“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Staigi liūtis greitkelyje: ar verta sustoti?
Vasarą itin pavojingos trumpos, tačiau labai intensyvios liūtys. Jos per kelias minutes gali smarkiai sumažinti matomumą ir ant kelio suformuoti dideles vandens sankaupas.
Tokiomis sąlygomis reikėtų ne tik sumažinti greitį, bet ir įvertinti, ar kelionę apskritai saugu tęsti.
„Važiuoti įprastu greitkeliui greičiu per smarkią liūtį yra itin rizikinga. Vairuotojas gali per vėlai pastebėti balą, duobę, sustojusį automobilį ar kitą kliūtį.
Vis dėlto sustoti kelkraštyje taip pat nėra saugiausias sprendimas. Esant prastam matomumui, kiti vairuotojai gali per vėlai pastebėti stovintį automobilį arba net supainioti kelkraštį su eismo juosta“, – įspėja A. Juodeikis.
Jeigu oro sąlygos tampa pernelyg sudėtingos, saugiau užsukti į degalinę, poilsio aikštelę ar kitą sustoti pritaikytą vietą ir palaukti, kol liūtis susilpnės.
Saugumas prasideda dar prieš kelionę
Vairuotojo saugumas lyjant priklauso ne tik nuo jo reakcijos ir pasirinkto greičio, bet ir nuo automobilio techninės būklės. Todėl saugus vairavimas per lietų prasideda dar prieš išvažiuojant į kelią.
Ypač svarbi padangų būklė, tinkamas jų slėgis ir gerai veikiantys priekinio stiklo valytuvai.
„Nusidėvėjusios padangos prasčiau išstumia vandenį, todėl akvaplanavimo rizika gerokai padidėja. Netinkamas oro slėgis padangose taip pat blogina sukibimą su keliu ir mažina automobilio stabilumą.
Prastai veikiantys valytuvai riboja matomumą, o tai ypač pavojinga per intensyvų lietų arba važiuojant paskui sunkiasvorę transporto priemonę“, – sako A. Juodeikis.
Todėl prieš kelionę verta patikrinti padangų protektoriaus būklę ir slėgį, įsitikinti, kad valytuvai nepalieka ant stiklo vandens ruožų, o langų plovimo sistema veikia tinkamai. Net ir techniškai tvarkingas automobilis neatleidžia nuo pareigos pasirinkti saugų greitį, tačiau gali padėti išvengti situacijos, kai dėl lietaus vairuotojas netikėtai praranda matomumą ar automobilio kontrolę.
