Lietuvos vairuotojams kasdien laužant automobilius duobėtuose keliuose ir važinėjant avarinės būklės tiltais, Seimas palaimino naują infrastruktūros gelbėjimo planą. Kadangi valstybės biudžete pinigų trūksta, politikai nusprendė kelius remontuoti išsimokėtinai – pasitelkiant privataus verslo lėšas.
Nors Susisiekimo ministerija jau ruošia trijų milijardų eurų vertės projektų sąrašą, ekonomistai skambina pavojaus varpais. Jų vertinimu, valstybė elgiasi tarsi imdama greitąjį kreditą, kurio grąžinimas ateityje gali visiškai sužlugdyti šalies kelių priežiūros sistemą.
Milijardai eurų griūvantiems tiltams
Pagal šią savaitę priimtas Kelių įstatymo pataisas, valstybinės reikšmės kelius bus galima laikinai perduoti privatiems investuotojams. Verslas savo lėšomis atliks rekonstrukcijos darbus, o valstybė per sutartą laikotarpį šias investicijas grąžins su palūkanomis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba pabrėžia, kad toks žingsnis yra būtinas, nes įprastas valstybės finansavimas ilgą laiką buvo neadekvatus ir neužtikrino tinkamos kelių būklės.
Remdamiesi šiuo modeliu, Susisiekimo ministerijos atstovai planuoja pritraukti apie 3,2 mlrd. eurų. Pasak viceministrės Dovilės Sujetaitės, pirmiausia bus bandoma gelbėti pačius pavojingiausius objektus – šiuo metu šalyje suskaičiuojama daugiau nei 150 avarinės būklės tiltų bei viadukų.
Kad procesas vyktų greičiau, ministerijos specialistai svarsto regioninius objektus apjungti į stambius paketus ir taip sudominti didžiuosius investuotojus.
Skolas paliks ateities kartoms
Nepaisant gražių pažadų apie lygius kelius, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko atkreipia dėmesį į tamsiąją šio plano pusę.
Pasak jo, įtraukdami privatų kapitalą, politikai sukuria nemokamų pietų iliuziją. Skirtingai nei komerciniai pastatai, valstybiniai keliai negeneruoja pelno, todėl verslo investicijas anksčiau ar vėliau teks padengti iš to paties valstybės biudžeto. Š. Frolenko perspėja, kad po kelerių metų didžioji dalis kelių fondui skiriamų pinigų gali būti „suvalgoma“ šių senų skolų aptarnavimo, nepaliekant lėšų paprastam duobių lopymui.
Parlamentaras Raimondas Kuodis šią situaciją vertina dar griežčiau. Ekonomistas teigia, kad valdžios atstovai tiesiog naudojasi greitųjų kreditų logika – jie nori prieš rinkėjus pasigirti sutvarkytais keliais, o finansinę naštą ir skolų grąžinimą palikti ateities kartoms. Jo nuomone, valstybė pirmiausia privalo peržiūrėti savo biudžetą ir atsakyti į klausimą, kodėl neužtenka lėšų pagrindinėms funkcijoms vykdyti.
Kad greitasis kreditas nevirstų dar didesniu nuostoliu, inžinerijos ekspertai ragina valstybę atidžiai ruošti sutartis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kelių katedros profesorius dr. Virgaudas Puodžiukas įspėja, kad institucijos privalo užtikrinti efektyvią darbų kokybės kontrolę.
Valdžios atstovai, sudarydami ilgalaikes sutartis su verslu, turi aiškiai įpareigoti rangovus ne tik pakloti asfaltą, bet ir prisiimti atsakomybę už visą dangos gyvavimo ciklą bei garantinį remontą.