Kas antram Lietuvos vairuotojui vėlavimas tampa tikru kantrybės išbandymu, o kas penktas dėl patiriamo streso kelyje net tampa atvirai agresyvus.
Saugaus vairavimo ekspertai pastebi, kad nervinė įtampa prie vairo dažniausiai kyla ne dėl objektyvių išorinių aplinkybių, o dėl mūsų pačių nemokėjimo planuoti laiko ir karštligiško bandymo kelyje „ištaisyti“ asmenines klaidas.
Stresas dalija vairuotojus į tris stovyklas
Projekto „Mylios be promilių su Švyturys Nealkoholinis“ metu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad laiko trūkumas Lietuvos vairuotojų savitvardai tampa labai rimtu, o kartais ir pavojingu išbandymu. Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė – net 57 procentai – vairuojančių asmenų vėluodami jaučia didžiulę įtampą. Tiesa, jų gebėjimas suvaldyti kylančias neigiamas emocijas kardinaliai skiriasi.
Apklausa išryškino tris aiškiai besiskiriančias vairuotojų grupes. Beveik keturi iš dešimties vairuotojų atvirai pripažįsta kelyje patiriantys įtampą, tačiau ją stengiasi malšinti pasitelkdami kvėpavimo pratimus ar kitas raminančias savitvardos technikas. Tuo tarpu beveik kas penktas vairuotojas, susidūręs su vėlavimu, tiesiog pasiduoda neigiamoms emocijoms. Tokie asmenys stresą išreiškia pykčiu, nukreiptu į kitus eismo dalyvius, nuolat naudoja garsinį signalą ar kitais agresyviais būdais demonstruoja nepasitenkinimą, taip sukurdami papildomą įtampą aplinkiniams. Visgi, likusi dalis, 43 procentai respondentų, teigia, kad laiko trūkumas jų visiškai neišmuša iš vėžių, tad net ir labai skubėdami jie sugeba išlaikyti šaltą protą bei stabilią emocinę būseną.
Klaidų maskavimas spaudžiant greičio pedalą
Buvęs lenktynininkas bei vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas pastebi, kad nervinė įtampa kelyje dažniausiai kyla dėl bandymo fiziniu skubėjimu kompensuoti asmenines planavimo spragas.
„Jei kažko laiku nepadarėme, nepasiruošėme, nesekėme laiko, užsižiūrėjome į socialinius tinklus – tai kalti esame tik patys. Vietoje to, kad prisiimtume atsakomybę, esame linkę kaltinti aplinkybes. Pavyzdžiui – eismo spūstis, kurios mieste yra neišvengiamos kiekvieną dieną. Problema dažniausiai prasideda kur kas anksčiau. Žmonės linkę laukti iki paskutinės minutės, kol galiausiai tenka skubėti, o tuomet kelyje pasipila įtampa, pyktis ir neigiamos emocijos“, – aiškina A. Pakėnas.
Vairavimo eksperto teigimu, viena dažniausių vairuotojų problemų yra visiškai netikslus laiko planavimas ir klaidingas kelionės trukmės vertinimas. Nors iš šalies tai gali atrodyti labai paprasta, realybėje tinkamai susiplanuoti dieną pavyksta toli gražu ne visiems. Dažnai daroma esminė klaida skaičiuojant kelionės trukmę: jei savaitgalį tuščiomis gatvėmis tam tikras maršrutas užtruko penkiolika minučių, ši patirtis žmogaus smegenyse įsimenama kaip pastovi. Todėl planuojant tą pačią kelionę rytinio piko metu automatiškai numatomas toks pats laikas, o tuomet išvengti vėlavimo tampa nebeįmanoma.
Emocinė disciplina ir iliuzinis laiko taupymas
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas, komentuodamas šios apklausos rezultatus, pabrėžia, kad vėlavimas yra visiškai įprasta, žmogiška kasdienė situacija, todėl svarbiausia yra tai, kaip mes į ją reaguojame atsisėdę prie vairo.
„Eismo saugumas prasideda nuo emocinės disciplinos – gebėjimo kelyje išlaikyti savitvardą. Juk kelios minutės vėlavimo niekada nėra vertos rizikingų, gyvybei pavojingų sprendimų. Saugią aplinką kuria ne tik griežtas Kelių eismo taisyklių laikymasis, bet ir abipusė pagarba bei šaltas protas. Tik sąmoningai valdydami savo emocijas ir puoselėdami atsakingo, draugiško vairavimo kultūrą, galime užtikrinti, kad mūsų keliuose visiems taptų saugiau“, – teigia įmonės vadovas.
Galiausiai, instruktoriaus A. Pakėno teigimu, bandymas mieste sutaupyti laiko beatodairiškai skubant dažniausiai neduoda absoliučiai jokios realios naudos. Skubėjimas mieste tėra paprasčiausia iliuzija, mat net ir vairuojant ypač agresyviai bei pažeidinėjant taisykles, dvidešimties minučių kelionę geriausiu atveju pavyks sutrumpinti vos pora minučių. Toks menkas laimėjimas tikrai nėra vertas kelyje sukeliamos įtampos ir mirtinos rizikos.
Šalies gyventojų tyrimą apie elgesį kelyje bendrovė „Spinter Research“ atliko šių metų vasario mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausta virš tūkstančio respondentų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų.