Didžiosios Britanijos automobilių rinkoje kilo beprecedentė finansinė sumaištis, privertusi didžiausius rinkos žaidėjus, tokius kaip „Ford“, BMW ar „Volkswagen“, skubiai peržiūrėti savo biudžetus.
Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad šių bendrovių anksčiau pateikti skaičiavimai dėl kompensacijų nukentėjusiems klientams buvo visiškai nerealistiški.
Nuo pat 2007 metų besitęsiantis slaptų komisinių skandalas pagaliau pasiekė atomazgą, o už neteisėtus susitarimus skiriant automobilių paskolas įmonėms teks sumokėti milžiniškas sumas.
Nešvari schema ir nukentėję pirkėjai
Viso šio skandalo ašis – sunkiai suvokiamo paprastumo, tačiau itin pelninga schema, grįsta pirkėjų pasitikėjimu. Kai asmuo atvykdavo į automobilių saloną įsigyti transporto priemonės išsimokėtinai, bankas pardavėjui nurodydavo minimalią palūkanų normą, už kurią sutinka suteikti paskolą. Tačiau pardavėjai, siekdami asmeninės naudos, pirkėjams tyčia siūlydavo gerokai didesnes palūkanas. Visas susidaręs skirtumas, kurį pirkėjas sumokėdavo papildomai, tapdavo solidžiais komisiniais, kuriuos bankas ir automobilių pardavėjas pasidalindavo tarpusavyje. Kadangi klientai apie tokius susitarimus nieko nežinojo, pardavėjai buvo tiesiogiai suinteresuoti įsiūlyti kuo brangesnį kreditą ir taip padidinti savo asmenines premijas.
Didžiosios Britanijos Finansinio elgesio institucija (FCA) praėjusiais metais priėmė galutinį sprendimą, užkirtusį kelią šiai praktikai. Visai rinkai buvo išrašyta įspūdinga 9,1 milijardo svarų sterlingų (apie 10,6 milijardo eurų) sąskaita. Ši milžiniška suma skirta padengti kompensacijoms milijonams apgautų vairuotojų bei paties proceso administravimo išlaidoms. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas nukentėjęs asmuo turėtų atgauti apie 830 svarų sterlingų (beveik 1000 eurų).
Milijardinė skylė automobilių gamintojų biudžetuose
Finansinė našta dėl šios aferos paskirstyta dviem pagrindinėms grupėms: tradiciniams bankams ir automobilių gamintojų finansiniams padaliniams. Nors bankams, tokiems kaip „Lloyds“ ar „Barclays“, tenka 57 procentai atsakomybės, šios įstaigos lėšas kompensacijoms jau sėkmingai sukaupė savo rezervuose. Tuo tarpu automobilių pramonės atstovai situaciją įvertino visiškai neadekvačiai.
Remiantis naujausiomis finansinėmis ataskaitomis, „Volkswagen“, „BMW“, „Ford“ ir kitų markių lizingo padaliniai galimiems nuostoliams padengti atidėjo vos 803 milijonus svarų sterlingų. Tačiau rinkos reguliuotojas suskaičiavo, kad reali jų atsakomybės dalis siekia net 3,8 milijardo svarų sterlingų. Dėl šios priežasties automobilių milžinų biudžetuose atsivėrė beveik 3 milijardų svarų sterlingų (apie 3,5 mlrd. eurų) skylė, kurią įmonės privalės užpildyti iki pat kompensacijų išmokėjimo pradžios šią vasarą. Finansų analitikų teigimu, tokį aplaidumą lėmė skirtingas požiūris į verslą – bankams santykiai su reguliuotoju yra gyvybiškai svarbūs, o automobilių gamintojai finansavimą laikė tik papildoma veikla ir naiviai tikėjosi, kad problema išsispręs savaime. Atsakingiausiai į šią krizę sureagavo „Mercedes-Benz“, sukaupusi 424 milijonų svarų rezervą, bei „BMW“. Tuo tarpu „Volkswagen“ ir „Ferrari“, oficialiais duomenimis, rezervų šiam tikslui dar nesuformavo.
Politinis spaudimas ir artėjantys terminai
Šis finansinis skandalas neaplenkė ir politinės arenos. Didžiosios Britanijos vyriausybė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje tarp milijonų teisingumo reikalaujančių vairuotojų ir pramonės gigantų. Pastarieji atvirai perspėja, kad tokio masto finansinės sankcijos gali tiesiogiai pakenkti investicijoms ir darbo vietoms šalyje. Dėl susidariusios įtampos į procesą įsitraukė net ir finansų ministrė Rachel Reeves, kuri ragino teismus išlaikyti proporcingumą nustatant kompensacijų dydžius. Visgi laikas nenumaldomai senka – iki šių metų balandžio pabaigos įmonės dar turi paskutinę galimybę teisiškai ginčyti planą, o jau vasarą prasidės realus pinigų grąžinimas apgautiems klientams.