Užsidegusi kietųjų dalelių filtro įspėjamoji lemputė daugeliui dyzelinių automobilių savininkų asocijuojasi su brangiu remontu. Dažniausiai pirmiausia įtariamas pats filtras, ypač jeigu automobilis jau įveikęs kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Vis dėlto problemos priežastis nebūtinai slypi išmetimo sistemoje.
Kietųjų dalelių filtras yra tik viena iš kelių tarpusavyje susijusių variklio sistemų dalių. Kad jis tinkamai veiktų, būtina ne tik pasiekti reikiamą išmetamųjų dujų temperatūrą, bet ir užtikrinti, kad variklio valdymo sistema gautų teisingus duomenis iš įvairių jutiklių. Kartais pakanka vieno netinkamai veikiančio komponento, kad filtro regeneracija būtų sutrikdyta.

Kodėl DPF filtras turi reguliariai išsivalyti?
Dyzelinių variklių išmetamosiose dujose yra suodžių, kuriuos sulaiko kietųjų dalelių filtras. Laikui bėgant jų kiekis didėja, todėl filtras turi periodiškai išsivalyti. Šis procesas vadinamas regeneracija.
Regeneracija gali vykti pasyviuoju arba aktyviuoju būdu. Pirmuoju atveju suodžiai oksiduojasi, kai tam susidaro tinkamos išmetamųjų dujų temperatūros ir cheminės sąlygos. Aktyvioji regeneracija pradedama variklio valdymo sistemai nustačius, kad filtre susikaupė pakankamai suodžių.
Tuomet, priklausomai nuo automobilio konstrukcijos, koreguojamas degalų įpurškimas ir kitų sistemų darbas, kad pakiltų išmetamųjų dujų temperatūra. Aktyviosios regeneracijos metu ji filtre gali siekti maždaug 600–650 °C. Esant tokiai temperatūrai, susikaupę suodžiai sudega.
Daugelyje automobilių aktyvioji regeneracija gali vykti kas kelis šimtus kilometrų. Tikslus intervalas priklauso nuo variklio konstrukcijos, važiavimo sąlygų, filtro būklės ir susikaupusių suodžių kiekio.
Didžiausių problemų dažniausiai kyla tuomet, kai automobilis naudojamas trumpoms kelionėms. Variklis ne visada spėja pasiekti reikiamą temperatūrą, o prasidėjusi regeneracija gali būti nutraukta išjungus variklį. Jeigu tai kartojasi nuolat, filtre palaipsniui kaupiasi vis daugiau suodžių.

Regeneracijai gali sutrukdyti net sugedęs termostatas
Vienas iš mažiau akivaizdžių DPF regeneracijos sutrikimų kaltininkų – variklio aušinimo sistemos termostatas. Jeigu termostatas užstringa atviroje padėtyje, aušinimo skystis per radiatorių cirkuliuoja anksčiau, nei turėtų. Dėl to variklis įšyla lėčiau arba apskritai nepasiekia numatytos darbinės temperatūros.
Kai kurių dyzelinių automobilių valdymo sistemos tokiomis sąlygomis neleidžia pradėti aktyviosios regeneracijos. Štai, 2010–2017 m. gamintuose penktosios serijos BMW (F10 ir F11) su 3,0 litro N57 dyzeliniu varikliu, DPF regeneracija vyksta tik tada kai variklio temperatūra pasiekia bent 75 °C.
Jeigu dėl sugedusio termostato šios temperatūros pasiekti nepavyksta, regeneracija gali būti blokuojama. Problemai užsitęsus, filtre susikaupia tiek suodžių, kad jų pašalinti nebepavyksta net diagnostine įranga bandant pradėti priverstinę regeneraciją.
Kokie kiti gedimai trukdo filtro regeneracijai?
Ne mažiau svarbūs yra išmetamųjų dujų temperatūros ir slėgio jutikliai. Pagal jų perduodamus duomenis variklio valdymo blokas sprendžia, kiek suodžių galėjo susikaupti filtre ir ar yra tinkamos sąlygos regeneracijai.
Slėgio skirtumo jutiklis matuoja slėgio pokytį prieš filtrą ir už jo. Didėjantis pasipriešinimas išmetamųjų dujų srautui gali rodyti filtro užsikimšimą. Tačiau jeigu pats jutiklis, jo vamzdeliai ar elektros jungtys yra pažeisti, valdymo blokas gali gauti klaidingą informaciją.
Panaši situacija susidaro sugedus išmetamųjų dujų temperatūros jutikliui. Jo rodmenys būtini ne tik regeneracijai valdyti, bet ir išmetimo sistemos komponentams apsaugoti nuo perkaitimo. Gavusi netikroviškus temperatūros duomenis, valdymo sistema gali apriboti regeneraciją arba neleisti jos pradėti.
Filtro būklei įtakos turi ir degimo proceso sutrikimai. Netinkamai veikiantys degalų purkštukai, oro tiekimo sistemos nesandarumai ar EGR sistemos gedimai gali padidinti susidarančių suodžių kiekį. Tokiu atveju filtras užsipildo greičiau, o regeneracijos turi vykti dažniau.
Kaip atpažinti vykstančią arba sutrikusią regeneraciją?
Daugelyje automobilių vairuotojas apie įprastą DPF regeneraciją nėra informuojamas atskiru pranešimu. Vis dėlto jos metu galima pastebėti pasikeitusį variklio darbą.
Vienas dažniausių požymių – padidėję variklio sūkiai tuščiąja eiga. Taip pat gali išaugti momentinės degalų sąnaudos, pradėti veikti radiatoriaus ventiliatorius, o automobiliuose su „Start-Stop“ sistema laikinai nebeveikti automatinis variklio išjungimas. Pasibaigus regeneracijai, šie požymiai paprastai išnyksta.
Sunerimti reikėtų tuomet, kai regeneracijos požymiai kartojasi neįprastai dažnai, padidėja vidutinės degalų sąnaudos, automobilis pradeda prasčiau traukti arba užsidega DPF įspėjamoji lemputė. Kai kuriais atvejais dėl pernelyg didelio filtro užsikimšimo variklio valdymo sistema gali apriboti jo galią.

Ar ilgesnė kelionė gali išspręsti problemą?
Vairuotojams dažnai patariama užsikimšus DPF filtrui išvažiuoti į užmiestį ir kurį laiką važiuoti didesniais variklio sūkiais. Tam tikromis aplinkybėmis toks patarimas gali būti naudingas, tačiau jis nėra universalus.
Jeigu filtras tik iš dalies užsipildęs suodžiais, o visos sistemos veikia tinkamai, ilgesnė kelionė gali sudaryti sąlygas sėkmingai regeneracijai. Tokiu atveju būtina vadovautis konkretaus automobilio gamintojo rekomendacijomis.
Tačiau jeigu regeneraciją blokuoja sugedęs temperatūros jutiklis, termostatas arba kitas komponentas, papildomi kilometrai problemos neišspręs.
Dar svarbiau tai, kad stipriai užsikimšusiam filtrui priverstinę regeneraciją atlikti gali būti nesaugu. Dėl didelio susikaupusių suodžių kiekio proceso metu gali susidaryti pernelyg aukšta temperatūra ir būti pažeistas pats filtras.
Todėl jeigu DPF įspėjimas neišnyksta, atsiranda papildomų gedimo pranešimų arba sumažėja variklio galia, reikalinga diagnostika, o ne bandymai bet kokia kaina išdeginti susikaupusius suodžius.
Kodėl kartais nepadeda net sėkminga regeneracija?
Svarbu žinoti, kad regeneracija pašalina ne visas filtre susikaupiančias nuosėdas. Degant suodžiams, lieka nedegios mineralinės dalelės – pelenai. Jų taip pat susidaro iš variklio alyvos priedų ir kitų degimo proceso likučių. Kitaip nei suodžių, įprastos regeneracijos metu pelenų pašalinti nepavyksta.
Per ilgą eksploatavimo laiką jų kiekis didėja, mažėja filtro talpa suodžiams, o pasipriešinimas išmetamųjų dujų srautui gali išaugti net ir po sėkmingos regeneracijos.
Todėl automobiliams, įveikusiems šimtus tūkstančių kilometrų, vien programinės regeneracijos gali nebeužtekti. Atsižvelgiant į filtro būklę, gali prireikti profesionalaus valymo arba keitimo.
Kiek Lietuvoje kainuoja DPF filtro diagnostika ir remontas?
DPF sistemos remonto išlaidos labai priklauso nuo nustatyto gedimo. Kartais problema išsprendžiama pakeitus sugedusį jutiklį, o kitais atvejais tenka išmontuoti ir valyti filtrą arba jį pakeisti.
| Paslauga | Orientacinė kaina |
|---|---|
| Pirminė DPF sistemos diagnostika | 20–40 € |
| Išsami DPF diagnostika | 40–80 € |
| Priverstinė regeneracija servise | 50–100 € |
| Išmontuoto DPF filtro valymas | 150–200 € |
| DPF filtro išmontavimo ir sumontavimo darbai | nuo 49–100 € |
| DPF filtro keitimas | apie 600–1 800 € |


