Įkraunamųjų hibridų savininkus dažniau naudotis elektros energija siūloma skatinti neįprastu būdu – gerokai sumažinant automobilių degalų bakus. Europos aplinkosaugos organizacijos „Transport & Environment“ (T&E) siūlymu, įkraunamieji hibridai turėtų būti aprūpinti ne didesniais kaip 15 litrų degalų bakais. Tokia priemonė, organizacijos nuomone, paskatintų vairuotojus reguliariai įkrauti akumuliatorius, užuot nuolat naudojus vidaus degimo variklį.
Šią idėją T&E pristatė dar 2025 metų spalį paskelbtoje ataskaitoje, kurioje nagrinėjo įkraunamųjų hibridų degalų sąnaudas ir taršą realiomis važiavimo sąlygomis. Organizacija siūlo mokestinėmis lengvatomis ir kitomis skatinimo priemonėmis remti tik tam tikrus techninius reikalavimus atitinkančius modelius.
Vien 15 litrų bako nepakaktų
T&E duomenimis, vidutinis įkraunamojo hibrido degalų bako tūris siekia apie 51 litrą. Toks degalų kiekis leidžia nuvažiuoti maždaug 730 kilometrų naudojant vidaus degimo variklį, todėl akumuliatoriaus įkrovimas daliai vairuotojų tampa nebūtinas.
Sumažinus baką iki 15 litrų, automobilio nuvažiuojamas atstumas naudojant vien degalus gerokai sutrumpėtų. Nenorintiems dažnai lankytis degalinėse tektų reguliariau įkrauti akumuliatorių.
Tačiau mažas degalų bakas – tik vienas iš keturių T&E pasiūlytų techninių kriterijų. Organizacijos nuomone, iki 2030 metų įkraunamieji hibridai realiomis sąlygomis vien elektra turėtų įveikti bent 200 kilometrų. Taip pat siūloma, kad automobiliai galėtų būti įkraunami didesne nei 100 kW nuolatinės srovės galia.
Dar vienas reikalavimas susijęs su variklių galios santykiu. T&E siūlo, kad elektros variklis būtų bent tris kartus galingesnis už vidaus degimo variklį. Taip siekiama užtikrinti, kad automobilis galėtų važiuoti vien elektra net ir tada, kai reikia daugiau galios.
Įgyvendinus visus šiuos reikalavimus, įkraunamojo hibrido pagrindine pavara taptų elektrinė, o vidaus degimo variklis būtų naudojamas gerokai rečiau.
Tikrosios emisijos – šešis kartus didesnės
Tokius siūlymus T&E grindžia duomenimis, rodančiais didelį skirtumą tarp oficialių įkraunamųjų hibridų taršos rodiklių ir realių rezultatų.
2026 metų rugsėjį organizacija paskelbė maždaug 220 tūkst. Europoje eksploatuojamų įkraunamųjų hibridų duomenų analizę. Tyrime buvo vertinami 2024 metais registruoti automobiliai, kurių degalų sąnaudos užfiksuotos įmontuotomis stebėjimo sistemomis.
Paaiškėjo, kad realiomis sąlygomis šie automobiliai vidutiniškai išmeta 145 gramus CO₂ vienam kilometrui, nors oficialiuose WLTP bandymuose nurodomas vos 24 gramų rodiklis. Vadinasi, tikroji tarša yra maždaug šešis kartus didesnė.
Palyginimui, 2023 metais registruotų įkraunamųjų hibridų realios emisijos vidutiniškai siekė 138 g/km, o oficialios – 28 g/km. Taigi per metus oficialūs rodikliai pagerėjo, tačiau faktinės emisijos ne sumažėjo, o išaugo.
Elektra nuvažiuojama mažiau nei trečdalis atstumo
Spalio 15 dieną paskelbtoje naujausioje ataskaitoje T&E atkreipė dėmesį į dar vieną iškalbingą skaičių – nagrinėti įkraunamieji hibridai vien elektra vidutiniškai nuvažiuoja tik 27 proc. viso atstumo.
Be to, vidaus degimo variklis neretai įsijungia net ir tada, kai automobilyje pasirinktas elektrinis važiavimo režimas. Taip nutinka dėl nepakankamos elektros variklio galios, ypač staigiau greitėjant ar važiuojant į įkalnę.
T&E skaičiavimais, realios įkraunamųjų hibridų CO2 emisijos tėra apie 14 proc. mažesnės nei įprastų automobilių su vidaus degimo varikliais ir hibridine pavara. Oficialūs bandymų rezultatai leidžia tikėtis net 83 proc. skirtumo.
Būtent dėl tokio neatitikimo organizacija siekia, kad įkraunamųjų hibridų konstrukcija labiau skatintų važiuoti elektra, o mažesnis degalų bakas būtų vienas iš būdų pakeisti jų naudojimo įpročius.
