Žiedinės sankryžos ypatumai: kur dažniausiai suklysta vairuotojai?

Vienos eismo juostos žiedinė sankryža didelių klausimų paprastai nekelia. Situacija pasikeičia atsiradus dviem ar trims juostoms, ant asfalto nupieštoms rodyklėms ir keliems automobiliams, vienu metu bandantiems pasiekti tą patį išvažiavimą.

Tuomet galima pamatyti beveik viską: vairuotojus, kurie visą žiedą apvažiuoja išorine juosta, iš vidinės juostos tiesiai į išvažiavimą kertančius automobilius ar kairįjį posūkio signalą dar prieš įvažiuojant į sankryžą rodančius žmones.

Nors žiedinės sankryžos atrodo turinčios savas taisykles, didelė dalis jose galiojančių principų yra tie patys kaip ir kitur – reikia paisyti ženklų bei ženklinimo, persirikiuojant praleisti gretima juosta važiuojantį automobilį ir iš anksto parodyti apie planuojamą manevrą.

Žiedinė sankryža (nuotr. Pexels)
Žiedinė sankryža (nuotr. Pexels)

Vien ženklas „Eismas ratu“ pirmumo nesuteikia

Vienas dažniausių įsitikinimų – į žiedinę sankryžą įvažiuojantis automobilis visada privalo praleisti jau žiedu važiuojančias transporto priemones. Lietuvos keliuose praktiškai taip dažniausiai ir yra, tačiau pirmumą suteikia ne pati apskrita sankryžos forma.

Kelio ženklas „Eismas ratu“ nurodo, kad važiuoti leidžiama tik rodyklių kryptimi. Jis pats nenustato, kas turi pirmumą, todėl iprastose Lietuvos žiedinėse sankryžose prie įvažiavimų kartu statomas ženklas „Duoti kelią“.

Būtent jis įpareigoja įvažiuojantį vairuotoją praleisti žiedine važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones. Tokia ženklų kombinacija numatyta ir žiedinių sankryžų eismo organizavimo reikalavimuose.

Kelio ženklas „Duoti kelią“ (nuotr. Pexels)
Kelio ženklas „Duoti kelią“ (nuotr. Pexels)

Kurią juostą pasirinkti prieš įvažiuojant?

Čia universalios taisyklės nėra. Prieš sukant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, vairuotojui netaikomas bendras reikalavimas prieš posūkį iš anksto pasitraukti prie atitinkamo važiuojamosios dalies krašto.

Todėl prieš įvažiuojant į kelių juostų žiedinę sankryžą pirmiausia reikia žiūrėti į kelio ženklus prieš sankryžą,, eismo kryptis juostose rodančias rodykles ir horizontalųjį ženklinimą pačioje sankryžoje.

Jeigu rodyklės nurodo, kad iš konkrečios juostos galima važiuoti tik į tam tikrą išvažiavimą, jomis ir reikia vadovautis.

Įvažiuojant į žiedą posūkio signalo rodyti nereikia

Dar vienas ilgai gyvuojantis įprotis – prieš įvažiuojant į žiedą įjungti kairįjį posūkio signalą. KET aiškiai nurodo, kad posūkio signalai įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, nerodomi.

Kairiojo posūkio signalas čia ne tik nereikalingas. Jis gali klaidinti kitus vairuotojus, nes neparodo jokio konkretaus manevro, kurį ketinate atlikti.

Situacija kitokia jau važiuojant pačiu žiedu. Jei persirikiuojate į kitą eismo juostą, reikia rodyti atitinkamos krypties posūkio signalą kaip ir bet kuriame kitame kelyje.

O prieš išvažiuojant iš žiedinės sankryžos rodomas dešinysis posūkio signalas.

Vidinė juosta pirmumo nesuteikia

Kelių juostų žieduose dažnas konfliktas kyla tada, kai vienas automobilis važiuoja išorine juosta, o kitas iš vidinės bando persirikiuoti į išorę. Čia galioja įprasta persirikiavimo taisyklė.

Vairuotojas, kuris keičia eismo juostą, privalo duoti kelią transporto priemonei, jau važiuojančiai gretima juosta ta pačia kryptimi.

Tarkime, automobiliu važiuojate vidine žiedo juosta ir artėjate prie savo išvažiavimo. Dešinėje jūsų pusėje išorine juosta juda kitas automobilis.

Vien todėl, kad norite išvažiuoti iš žiedo, pirmumo prieš jį neįgyjate. Pirmiausia turite saugiai persirikiuoti į išorinę juostą arba važiuoti taip, kaip konkrečioje sankryžoje nurodo ženklinimas.

Ar galima iš vidinės juostos iš karto išvažiuoti iš žiedo?

Jeigu eismo juostų ženklinimas vairuotoją iš vidinės juostos tiesiogiai nuveda į išvažiavimą, reikia važiuoti pagal šią nustatytą trajektoriją. Taip organizuojamas eismas dalyje naujesnių ar vadinamųjų turbožiedų, tačiau įprastame kelių juostų žiede situacija kitokia.

Jeigu norėdamas išvažiuoti vairuotojas iš vidinės juostos turi kirsti išorinę eismo juostą, tai reiškia persirikiavimą. Tokiu atveju išorine juosta jau važiuojantį automobilį reikia praleisti.

Todėl manevras: vidinė juosta → kertama išorinė juosta → išvažiavimas, negali būti atliekamas taip, lyg išorinėje juostoje važiuojančio automobilio nebūtų.

Jeigu persirikiuoti nepavyko, saugiau apvažiuoti žiedą dar kartą ir iš anksto užimti tinkamą juostą, nei paskutinę akimirką kirsti kito automobilio trajektoriją.

O ar išorine juosta galima apvažiuoti visą žiedą?

Čia taip pat nereikėtų kurti taisyklės, kurios KET nėra. Jeigu kelio ženklai ar horizontalusis ženklinimas nedraudžia tęsti važiavimo pasirinkta juosta, pats faktas, kad automobilis išorine juosta pravažiavo vieną ar kelis išvažiavimus, savaime dar nereiškia pažeidimo.

Tačiau daugelyje kelių juostų žiedinių sankryžų eismo kryptis konkrečiose juostose nustato rodyklės ir kitas horizontalusis ženklinimas. Tokiu atveju vairuotojas privalo važiuoti būtent taip, kaip nurodyta.

Todėl ir čia nėra prasmės mokytis vienos universalios schemos visoms žiedinėms sankryžoms.

SituacijaKuo vadovautis?
Vienos juostos žiedasPirmumo ženklais ir bendrosiomis KET
Kelių juostų žiedas be specialių trajektorijųBendrosiomis persirikiavimo taisyklėmis
Juostose nupieštos krypties rodyklėsRodyklėmis ir kitu ženklinimu
Turbožiedinė sankryžaIš anksto pasirinkta ir ženklinimu vedama juosta

Turbožiede persirikiuoti paskutinę sekundę gali ir nepavykti

Šio tipo sankryžos nuo įprastų kelių juostų žiedų skiriasi tuo, kad vairuotojo trajektorija daug griežčiau nustatoma dar prieš įvažiuojant į sankryžą.

Pasirinkęs konkrečią juostą vairuotojas ženklinimu nuvedamas link tam tikrų išvažiavimų, o tarp juostų gali būti ištisinės linijos ar fiziniai atskyrimo elementai. Todėl klaidą pastebėjus jau žiede gali nebebūti galimybės paprasčiausiai persirikiuoti.

Tokiose sankryžose svarbiausias sprendimas priimamas dar prieš įvažiuojant. Reikia stebėti informacinius ženklus ir eismo juostų rodykles, o ne tik navigacijos nurodymą, kad „už 200 metrų sukite dešinėn“.

Išvažiuojant reikia žiūrėti ne tik į automobilius

Prie žiedinių sankryžų išvažiavimų dažnai įrengtos pėsčiųjų perėjos. Išvažiuojantis iš žiedo automobilis suka į kitą kelią, todėl vairuotojas privalo įvertinti ne tik už jo ar greta važiuojančius automobilius, bet ir žmones, kurių judėjimo kryptį kerta.

KET nustato, kad sankryžoje į dešinę arba į kairę sukantis vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam, kurio judėjimo kryptį kerta.

Ypač svarbu būti atsargiam, kai pėsčiųjų perėja yra iš karto už išvažiavimo – priekyje važiuojantis automobilis gali sustoti vos palikęs žiedinę važiuojamąją dalį.

Kas kaltas, kai iš vidinės juostos kertama išorinė?

Tai viena tipiškiausių žiedinėse sankryžose pasitaikančių susidūrimų situacijų. Jeigu vienas automobilis važiuoja išorine eismo juosta, o kitas iš vidinės pradeda persirikiuoti ir jį kliudo, vertinama bendra KET pareiga persirikiuojančiam vairuotojui duoti kelią gretima juosta važiuojančiai transporto priemonei.

Reikia įvertinti ir kelio ženklinimą. Jei, pavyzdžiui, išorinėje juostoje rodyklė leidžia tik išvažiuoti iš sankryžos, tačiau vairuotojas ją ignoruoja ir toliau važiuoja žiedu, jis taip pat gali būti pažeidęs KET.

Todėl po susidūrimo svarbios ne tik automobilių padėtys, bet ir konkrečioje vietoje buvę ženklai, horizontalusis ženklinimas bei abiejų vairuotojų trajektorijos.

Kokios baudos gresia?

Vienos universalios „baudos už neteisingą važiavimą žiedu“ nėra. Atsakomybė priklauso nuo konkretaus pažeidimo.

PažeidimasGalima bauda
Kelio ženklų ar horizontaliojo ženklinimo nesilaikymas30–90 Eur
Posūkio signalų naudojimo tvarkos pažeidimas30–90 Eur
Reikalavimo duoti kelią persirikiuojant nevykdymas60–90 Eur
Pavojingą situaciją sukėlęs KET pažeidimas170–230 Eur

Reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas patenka į griežčiau vertinamų pažeidimų grupę – už tokius veiksmus numatyta 60–90 eurų bauda, o tam tikrais atvejais gali būti skiriamas ir teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Jeigu KET pažeidimu sukeliama pavojinga situacija ir kiti eismo dalyviai priverčiami staigiai keisti greitį, kryptį ar imtis kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti, atsakomybė gali būti dar griežtesnė – numatyta 170–230 eurų bauda.

Patiko? Pasidalinkite

Daugiau naujienų

Jus turėtų sudominti