Pavasarį pasaulį sukrėtusi naftos krizė ir drastiškai šoktelėjusios degalų kainos privertė Lietuvos vairuotojus iš esmės peržiūrėti judėjimo įpročius.
Šalies automobilių rinka akivaizdžiai įjungė aukštesnę pavarą pereinant prie elektra varomo transporto. Balandžio mėnesį Lietuvoje pagaliau peržengta simbolinė penkiasdešimties tūkstančių registruotų įkraunamų automobilių riba, o jau birželio pradžioje šis skaičius išaugo iki 53,6 tūkstančio.
Antrinė rinka sprogsta nuo naudotų elektromobilių
Vieną didžiausių šalyje elektromobilių įkrovimo tinklų valdančios įmonės „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus teigia, kad tokie skaičiai siunčia labai aiškų signalą apie įsibėgėjantį rinkos lūžį. Elektromobilių keliuose nuosekliai daugėja jau pakankamai ilgą laiką, todėl tai nebėra tik atsitiktinis reiškinys.
„Prieš kurį laiką atrodė, kad Lietuvos siekis iki 2030 metų šalyje turėti 240 tūkstančių elektromobilių yra nepamatuotas, tačiau sistemingai to siekiant ir išlaikant dabartinę kryptį tai yra visiškai įmanoma“, – tvirtina S. Stankus.
Specialistas atkreipia dėmesį į sparčiai besiformuojančią antrinę rinką. Pastaruoju metu šalyje kas mėnesį įregistruojama po tūkstantį naudotų elektromobilių.
Šiuo metu naudotų elektra varomų transporto priemonių nuperkama net du su puse karto daugiau nei naujų. Tai rodo, kad ekologiškas transportas pagaliau tampa prieinamas platesniam vartotojų ratui, o kainos darosi vis patrauklesnės vidutines pajamas gaunantiems vairuotojams.
Hibridai tampa perėjimo įrankiu
Nuo kovo pradžios, kai dėl geopolitinių neramumų Irane prasidėjo naftos krizė, įkrovimų skaičius viešajame tinkle išaugo daugiau nei dvigubai, o pačių besikraunančių automobilių padaugėjo pusantro karto. Ypatingas aktyvumas fiksuojamas tarp iš išorės įkraunamų hibridų savininkų.
„Pakilus kuro kainoms vartotojai žymiai dažniau pradėjo krauti automobilius ir važiuoti naudodami elektrą, o ne degalus. Būtent hibridinių automobilių pavyzdys geriausiai parodo, kaip greitai žmonės gali prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų“, – pastebi S. Stankus.
Jo teigimu, hibridai dabar veikia kaip savotiškas pereinamojo laikotarpio tiltas. Vartotojai mato akivaizdžią elektros naudą, stebi kaimynų pavyzdžius ir supranta, kad perkant automobilį penkeriems ar septyneriems metams, sprendimas ignoruoti visiškai elektrinį transportą ateityje gali kainuoti brangiai.
Sėkmei būtina ilgalaikė valstybės vizija
Tolimesnis rinkos augimas stipriai priklausys ir nuo Vyriausybės žingsnių. Šiuo metu svarstoma elektromobilių plėtrai skirti beveik dvidešimties milijonų eurų paramos paketą.
Planuojama išlaikyti pagrindines subsidijų sąlygas ir naują elektromobilį perkančiam gyventojui kompensuoti penkis tūkstančius eurų, o besirenkančiam iki ketverių metų senumo modelį – pustrečio tūkstančio eurų. Naujovė laukia ir verslo atstovų, kurie finansine parama galėtų pasinaudoti pirkdami ne tik naujas, bet ir naudotas elektrines transporto priemones.
Nepaisant planuojamų investicijų, rinkos ekspertai pasigenda stabilumo. S. Stankus pabrėžia, kad paskatos neturėtų būti išmetamos trumpalaikėmis porcijomis be jokios vizijos bent keleriems metams į priekį.
„Dabar, kai matome reikšmingą rinkos augimą, logiškiausias sprendimas būtų susieti skatinimą su konkrečiais rinkos plėtros etapais. Toks modelis suteiktų rinkai stabilumo ir paskatintų dalį vartotojų priimti sprendimą greičiau“, – įsitikinęs „Inbalance grid“ vadovas.