Daugelis vairuotojų žino, kad netikėtas susitikimas su stirna ar briedžiu gali baigtis labai liūdnai. Sumaitotas automobilis, sutrikusi sveikata, o kartais pasekmės būna ir rimtesnės.
Nors kartais pasitaiko atvejų, kai susidūrimo su stirna ar briedžiu pavyksta išvengti, tačiau šį kartą aptarkime tuos atvejus, dėl kurių visiems vairuotojams skaudą galvą.
Ką daryti, jei sužeistas gyvūnas guli važiuojamojoje dalyje? Ar reikia kviesti policiją, jei jis nubėgo į mišką? Ir svarbiausia – kas sumokės už remontą, jeigu automobilis buvo apgadintas ne dėl kito vairuotojo kaltės?
Susidūrėte su laukiniu gyvūnu – nuo ko pradėti?
Pirmiausia būtina sustoti ir pasirūpinti savo bei kitų eismo dalyvių saugumu. Įjunkite avarinį signalą ir įvertinkite, ar automobilis netrukdo eismui. Jei jis liko važiuojamojoje dalyje, svarbu tinkamai įspėti kitus vairuotojus.
Prireikus išlipti, prieš tai apsivilkite ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Avarinio sustojimo ženklas gyvenvietėje statomas ne arčiau kaip 25 metrų, o už gyvenvietės ribų – ne arčiau kaip 50 metrų nuo sustojusio automobilio.
Apie susidūrimą su laukiniu gyvūnu būtina pranešti telefonu 112. Skambindami pasakykite, kur įvyko susidūrimas, koks gyvūnas buvo kliudytas, jei galite jį atpažinti, ar yra sužeistų žmonių ir ar gyvūnas liko kelyje.
Operatorius užregistruos pranešimą ir, atsižvelgdamas į aplinkybes, perduos informaciją atsakingoms tarnyboms.
O jeigu stirna po susidūrimo nubėgo į mišką?
Tai, kad gyvūnas po susidūrimo atsistojo ir nubėgo, dar nereiškia, jog jis nenukentėjo. Net ir iš pažiūros nedidelis smūgis gali sukelti sunkių sužalojimų, kurie iš karto nėra matomi. Todėl nereikia manyti, kad gyvūnui pasišalinus iš įvykio vietos nebelieka pareigos pranešti apie susidūrimą. Tokiu atveju taip pat skambinkite 112 ir paaiškinkite aplinkybes.
Ypač svarbu nurodyti kuo tikslesnę vietą. Tam gali praversti telefono navigacijoje matomos koordinatės, kelio numeris, artimiausia gyvenvietė ar kilometro ženklas.
Tačiau patiems sekti sužeisto gyvūno pėdsakais ar jo ieškoti miške nereikėtų. Išsigandęs ir sužalotas gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai, o jo paiešką geriau palikti specialistams.
Sužeisto ar nugaišusio gyvūno geriau neliesti
Po susidūrimo vairuotojui gali kilti noras patraukti gyvūną nuo kelio, kad jis nekliudytų kitiems automobiliams. Tačiau policija rekomenduoja prie jo nesiartinti ir patiems nebandyti perkelti į šalikelę.
Net ir sunkiai sužeista stirna ar šernas gali staiga pajudėti, mėginti gintis ir sužaloti žmogų. Be to, netinkamai keliant ar tempiant gyvūną galima dar labiau pabloginti jo būklę.
Jeigu gyvūnas liko važiuojamojoje dalyje, apie tai praneškite 112 operatoriui ir vykdykite gautus nurodymus. Aplinkos apsaugos departamento specialistai, įvertinę situaciją, informaciją perduoda atsakingiems medžiotojams arba laukinių gyvūnų globos specialistams.
Svarbu žinoti ir tai, kad nugaišusio laukinio gyvūno negalima pasiimti. Net jeigu jį partrenkėte patys, toks gyvūnas netampa jūsų nuosavybe. Už neteisėtą jo pasisavinimą gali grėsti administracinė atsakomybė.
Ar partrenkus stirną gresia bauda?
Vien dėl netyčinio susidūrimo su laukiniu gyvūnu vairuotojui bauda neskiriama. Aplinkos apsaugos departamentas aiškina, kad jeigu gyvūnas partrenktas netyčia, vairuotojas neprivalo atlyginti aplinkai padarytos žalos.
Tačiau čia svarbu atskirti patį susidūrimą nuo vairuotojo veiksmų. Jeigu nustatoma, kad vairuotojas viršijo greitį, vairavo neblaivus ar padarė kitą KET pažeidimą, atsakomybė už jį gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykio metu buvo partrenktas gyvūnas.
Taip pat kitaip vertinami tyčiniai veiksmai. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas specialiai automobiliu vejasi gyvūną ir siekia jį partrenkti, tai nėra atsitiktinis eismo įvykis.
Kas atlygins automobilio remonto išlaidas?
Čia prasideda vairuotojui finansiškai svarbiausia dalis. Automobiliui susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu, remonto išlaidos gali siekti kelis tūkstančius eurų. Smūgio metu dažnai apgadinamas priekinis buferis, žibintai, variklio dangtis, radiatorius ir kitos automobilio dalys.
Susidūrus su dideliu gyvūnu gali būti išdaužtas priekinis stiklas, deformuotas stogas ar smarkiai apgadintas visas automobilio priekis. Tačiau tai, ar už remontą teks mokėti pačiam vairuotojui, pirmiausia priklauso nuo turimo draudimo.
| Turimas draudimas | Ar gali atlyginti automobilio žalą? |
|---|---|
| Tik įprastas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas | Ne. Jis nedengia paties apdrausto automobilio žalos |
| KASKO draudimas | Paprastai taip, jeigu tokį įvykį apima sutarties sąlygos |
| Privalomasis draudimas su papildoma apsauga nuo susidūrimo su gyvūnais | Taip, pagal papildomos apsaugos sąlygas ir nustatytą išmokos ribą |
| Automobilis neapdraustas KASKO ar papildoma apsauga | Remontas paprastai apmokamas savomis lėšomis, nebent nustatomas už žalą atsakingas asmuo |
Ką tokiu atveju suteikia KASKO?
KASKO draudimas paprastai apima ir susidūrimus su laukiniais gyvūnais. Pavyzdžiui, jeigu automobilio priekį apgadinote atsitrenkę į stirną, draudikas pagal sutarties sąlygas gali atlyginti jo remonto išlaidas. Vis dėlto prieš pateikiant prašymą atlyginti žalą būtina įvertinti konkrečią draudimo sutartį.
Svarbu, ar taikoma išskaita, kokios nustatytos išimtys ir ar vairuotojas laikėsi draudimo sąlygų. Be to, reikėtų atskirti tiesioginį susidūrimą su gyvūnu nuo situacijos, kai vairuotojas, bandydamas jo išvengti, nuvažiuoja nuo kelio ir atsitrenkia į medį.
Pastaruoju atveju žalos atlyginimas gali priklausyti nuo to, kokias rizikas apima KASKO sutartis. Vien susidūrimo su gyvūnais apsauga nebūtinai galios, jeigu tiesioginio kontakto su gyvūnu nebuvo.
Papildomą apsaugą galima turėti ir be KASKO
Pastaraisiais metais draudimo bendrovės pradėjo siūlyti papildomą apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais, kurią galima įsigyti kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Tai gali būti aktualu senesnių automobilių savininkams, kurie nenori mokėti už visą KASKO draudimą, tačiau dažnai važinėja užmiesčio keliais. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“, „If“ ir ERGO siūlo tokios rūšies papildomą apsaugą.
Tačiau jos sąlygos nėra vienodos. Gali skirtis didžiausia išmokos suma, išskaita, teritorija, kurioje apsauga galioja, ir draudžiamųjų įvykių skaičius.
Ar už remontą galima pareikalauti pinigų iš valstybės?
Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai priklauso valstybei, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, kad valstybė privalėtų atlyginti automobilio žalą.
Vertinant valstybės ar už kelio priežiūrą atsakingų institucijų atsakomybę, svarbu nustatyti, ar buvo pažeistos jų pareigos užtikrinti eismo saugumą, ar buvo būtina taikyti papildomas apsaugos priemones ir ar būtent jų nebuvimas turėjo įtakos susidūrimui.
Pavyzdžiui, jeigu kelio ruože dažnai fiksuojami susidūrimai su laukiniais gyvūnais, bet nesiimta pagrįstai būtinų apsaugos priemonių, gali kilti klausimas dėl atsakingų institucijų veiksmų.
Tai gerai iliustruoja 2024 metų birželio 28 dieną Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta byla. Vairuotojas 2023 metų spalį kelyje Vilnius–Varėna–Gardinas susidūrė su netikėtai išbėgusiu briedžiu. Per įvykį buvo smarkiai apgadintas jo „Audi A4“.
Automobilis nebuvo apdraustas KASKO draudimu, todėl vairuotojas kreipėsi į teismą ir iš valstybės siekė prisiteisti 4 659 eurus patirtų nuostolių.
Jis teigė, kad kelio ruože trūko įspėjamųjų ženklų ir kitų priemonių, kurios galėjo sumažinti susidūrimo riziką, tačiau teismas nenustatė, kad valstybės institucijos būtų netinkamai vykdžiusios savo pareigas. Nebuvo pakankamo pagrindo pripažinti, jog konkrečioje kelio vietoje privalėjo būti įrengtos papildomos apsaugos priemonės.
Vairuotojo apeliacinis skundas buvo atmestas, o sprendimas nepriteisti žalos atlyginimo paliktas galioti.
Ką daryti, kad vėliau nekiltų problemų dėl draudimo išmokos?
Po susidūrimo svarbu ne tik pranešti apie įvykį, bet ir tinkamai užfiksuoti jo aplinkybes. Jeigu tai saugu, nufotografuokite automobilio apgadinimus, įvykio vietą, kelio ženklus ir kitus susidūrimo požymius. Gali praversti ir vaizdo registratoriaus įrašas.
Jeigu gyvūnas nubėgo, nereikia jo ieškoti vien tam, kad galėtumėte nufotografuoti. Geriau išsaugoti tai, ką galima saugiai užfiksuoti įvykio vietoje.
Draudikui svarbu kuo tiksliau paaiškinti, kas nutiko, todėl verta išsaugoti ir informaciją apie pranešimą telefonu 112. Apie žalą draudimo bendrovei praneškite per sutartyje nustatytą terminą. Jis gali skirtis priklausomai nuo draudiko ir turimos apsaugos.
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ savo klientams nurodo apie įvykį pranešti per tris darbo dienas, o ERGO KASKO klientams taikomas septynių kalendorinių dienų terminas.
Ar po susidūrimo galima tęsti kelionę?
Net jeigu automobilis po susidūrimo dar važiuoja, tai nebūtinai reiškia, kad juo saugu tęsti kelionę. Susidūrus su stirna ar šernu gali būti pažeistas ne tik buferis, bet ir radiatorius, aušinimo sistemos vamzdžiai, oro kondicionieriaus radiatorius ar kitos automobilio priekyje esančios dalys.
Todėl prieš važiuojant toliau reikėtų patikrinti, ar po automobiliu neteka skysčiai, ar nepažeisti žibintai, padangos ir ar nėra akivaizdžių važiuoklės gedimų.
Jeigu pradėjo kilti variklio temperatūra, iš automobilio teka aušinimo skystis, pažeistas ratas ar vairo mechanizmas, kelionės tęsti nereikėtų. Tokiu atveju geriau pasinaudoti technine pagalba.
Svarbu ir tai, kad po susidūrimo nereikėtų savavališkai išvažiuoti iš įvykio vietos neinformavus tarnybų. Pranešę telefonu 112, vadovaukitės operatoriaus ar pareigūnų nurodymais.
