Į jūsų automobilį atsitrenkė elektrinis paspirtukas: kas turės atlyginti žalą?

Sekite mus „Google“

Norite dažniau matyti „Automobilistika.lt“ naujienas?

Pridėkite „Automobilistika.lt“ prie pageidaujamų šaltinių ir mūsų straipsnius bus lengviau rasti „Google“ paieškoje.

Sukate į daugiabučio kiemą arba išvažiuojate iš stovėjimo aikštelės, kai į automobilio šoną staiga atsitrenkia elektriniu paspirtuku važiuojantis žmogus. Smūgis, įlenktos durelės, subraižytas sparnas, o gal ir sudaužytas žibintas. Paspirtuko vairuotojas tikina, kad turėjote jį praleisti, nors jums atrodo, kad būtent jis nesuvaldė savo transporto priemonės.

Tokios avarijos gali baigtis ne tik nemaloniu pokalbiu ar ginču dėl kaltės, bet ir nemažomis išlaidomis automobilio remontui. Ypač jeigu paspirtuko vairuotojas neturi civilinės atsakomybės draudimo, o įvykio dalyviai skirtingai prisimena susidūrimo aplinkybes.

Automobilių eismas (nuotr. JUDU)
Automobilių eismas (nuotr. JUDU)

Kada automobilio vairuotojas privalo praleisti paspirtuką?

Elektrinių paspirtukų vairuotojams galioja Kelių eismo taisyklėse (KET) nustatyti reikalavimai. Nors šios transporto priemonės gerokai mažesnės už automobilius, jų vairuotojai turi laikytis eismo pirmumo, saugaus greičio ir kitų eismo saugumą užtikrinančių taisyklių. Viena iš dažniau ginčų keliančių situacijų – susidūrimas ties įvažiavimu į kiemą, stovėjimo aikštelę ar kitą šalia kelio esančią teritoriją.

Pagal KET, automobilio vairuotojas, išvažiuodamas iš kelio į tokią teritoriją, privalo praleisti keliu, dviračių taku ar šaligatviu judančius eismo dalyvius, kurių važiavimo trajektoriją kerta.

Paspirtukų vairuotojams taip pat nustatyta, kad kertant išvažiavimus iš kiemų, stovėjimo aikštelių ir kitų šalia kelio esančių teritorijų jie turi pirmumą prieš į šias teritorijas sukančias transporto priemones.

Pavyzdžiui, jeigu automobilis suka į kiemą ir kerta šaligatvį, kuriuo leistinoje vietoje artėja paspirtukininkas, vairuotojas turi jį praleisti.

Žinoma, paspirtuko vairuotojas taip pat privalo pasirinkti saugų greitį ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu nustatoma, kad jis važiavo neleistinoje vietoje, nepaisė eismo pirmumo ar kitaip pažeidė KET, tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakomybės. Tačiau vien aplinkybė, kad paspirtukas atsitrenkė į automobilį, dar neįrodo jo vairuotojo kaltės.

Paspirtukas atsitrenkė į automobilį, bet kaltas buvo ne jo vairuotojas

2020 m. liepos 16 d. Vilniuje, Rinktinės gatvėje, elektriniu paspirtuku važiavęs žmogus atsitrenkė į automobilį, kuris tuo metu suko į daugiabučio kiemą. Per susidūrimą buvo apgadintas automobilis, apdraustas bendrovės „Lietuvos draudimas“ KASKO draudimu.

Draudikas automobilio savininkui atlygino patirtus nuostolius, o vėliau pareikalavo, kad išmokėtus pinigus grąžintų paspirtuko vairuotojas. Bendrovės vertinimu, būtent jis buvo atsakingas už avariją.

Pirmosios instancijos teismas su šia pozicija sutiko ir priteisė draudikui turtinės žalos atlyginimą. Teismas laikėsi nuomonės, kad paspirtuku važiavęs žmogus pažeidė KET, nes judėjo kairėje kelio pusėje esančiu šaligatviu priešinga kryptimi, nei važiuoja automobiliai. Be to, buvo nuspręsta, kad paspirtukininkas privalėjo laikytis arčiau dešiniojo krašto ir praleisti į kiemą sukantį automobilį.

Paspirtuko vairuotojas su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė eismo taisykles.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad paspirtukininkas važiavo ne gatvės važiuojamąja dalimi, o šaligatviu. Todėl jam negalėjo būti taikomi reikalavimai, nustatantys važiavimo kryptį ar padėtį važiuojamojoje dalyje.

Svarbi buvo ir susidūrimo vieta. Automobilio vairuotojas suko į kiemą kirsdamas šaligatvį, kuriuo važiavo paspirtukininkas. Pagal tuo metu galiojusias KET nuostatas vairuotojas privalėjo praleisti šaligatviu judančius eismo dalyvius.

2022 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino ankstesnį sprendimą ir nustatė, kad eismo įvykis kilo dėl į kiemą sukusio automobilio vairuotojo kaltės.

Kada už automobilio remontą turi mokėti paspirtuko vairuotojas?

Kitaip atsakomybė vertinama tada, kai susidūrimas įvyksta dėl paties paspirtukininko veiksmų. Pavyzdžiui, jeigu elektriniu paspirtuku važiuojantis žmogus nepaiso draudžiamo šviesoforo signalo, staiga išvažiuoja prieš automobilį arba dėl pasirinkto nesaugaus greičio atsitrenkia į teisėtai stovinčią transporto priemonę. Tokiais atvejais gali kilti pareiga atlyginti automobilio savininkui padarytą žalą.

Pagal Civilinį kodeksą, asmuo, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala, paprastai privalo ją atlyginti. Vertinant atsakomybę svarbu nustatyti ne tik patį susidūrimo faktą, bet ir jo aplinkybes, neteisėtus veiksmus bei jų ryšį su padarytais nuostoliais.

Pavyzdžiui, jeigu paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į stovintį automobilį ir apgadino jo dureles, savininkas gali reikalauti atlyginti pagrįstas remonto išlaidas.

Tam reikės dokumentų, patvirtinančių žalos dydį. Tai gali būti remonto sąmata, serviso išvada, automobilio apgadinimų nuotraukos ir kiti įrodymai.

Jeigu paspirtuko vairuotojas savo civilinę atsakomybę yra apdraudęs, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į jo draudimo bendrovę pagal turimos sutarties sąlygas.

Kai draudimo nėra, o paspirtukininkas atsisako atlyginti žalą, automobilio savininkui gali tekti reikšti reikalavimą pačiam vairuotojui, o prireikus – kreiptis į teismą.

Svarbu ir tai, kad atsakomybė gali tekti abiem eismo įvykio dalyviams. Jeigu nustatoma, kad tiek automobilio, tiek paspirtuko vairuotojas pažeidė eismo taisykles ir abu prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlyginimo klausimas sprendžiamas įvertinus kiekvieno veiksmus.

Ar elektrinis paspirtukas privalo būti apdraustas?

Ne visi Lietuvoje naudojami elektriniai paspirtukai privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, draudimo pareiga taikoma motorinėms transporto priemonėms, kurios atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

  • Jų didžiausias projektinis greitis viršija 25 km/val.
  • Jų didžiausias grynasis svoris viršija 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – 14 km/val.

Dauguma įprastų, iki 25 km/val. greitį pasiekiančių ir mažiau kaip 25 kg sveriančių elektrinių paspirtukų šių kriterijų neatitinka. Todėl jų savininkams privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nereikia.

Civilinės atsakomybės draudimą galima įsigyti savanoriškai. Kartais atitinkama apsauga būna įtraukta ir į platesnes asmens ar šeimos civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

Jeigu paspirtukas priklauso nuomos bendrovei, būtina išsiaiškinti, kokia draudimo apsauga numatyta konkrečios paslaugos sąlygose.

Dar viena svarbi aplinkybė – galingesni paspirtukai, kurie pagal technines charakteristikas jau nebeatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės apibrėžimo, gali būti priskiriami kitai transporto priemonių kategorijai. Jiems gali būti taikomi registracijos, techninės apžiūros, privalomojo draudimo ir atitinkamos teisės vairuoti reikalavimai.

Ar automobilio draudimas padengs žalą?

Jeigu paspirtukininkas apgadino automobilį, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kokiu draudimu apdraustos abi transporto priemonės. Automobilio privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nėra skirtas paties apdrausto automobilio remontui. Juo atlyginama žala tretiesiems asmenims, kai už ją atsako apdraustos transporto priemonės valdytojas.

Todėl, jeigu dėl paspirtuko vairuotojo kaltės buvo apgadintas jūsų automobilis, vien automobilio privalomojo draudimo nepakaks remonto išlaidoms padengti.

Kitokia situacija, jeigu turite KASKO draudimą. Priklausomai nuo sutarties sąlygų, KASKO gali padengti automobilio apgadinimus ir tuomet, kai susidūrimą sukėlė elektrinio paspirtuko vairuotojas.

Tokiu atveju nuostolius atlygina automobilio draudikas, o vėliau jis gali reikalauti išmokėtų pinigų iš už žalą atsakingo asmens. Būtent taip buvo pasielgta ir anksčiau aptartoje Vilniaus byloje.

„Lietuvos draudimas“ išmokėjo KASKO išmoką automobilio savininkui, o vėliau bandė ją susigrąžinti iš paspirtukininko. Tik teisme paaiškėjo, kad eismo įvykį sukėlė ne paspirtuko, o automobilio vairuotojas.

Ką daryti įvykus susidūrimui?

Jeigu elektriniu paspirtuku važiuojantis žmogus atsitrenkė į jūsų automobilį, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar niekas nenukentėjo. Jeigu žmogus sužeistas, būtina kviesti pagalbą numeriu 112. Policiją taip pat reikia kviesti, kai eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl aplinkybių, kyla įtarimų dėl neblaivumo ar yra kitų įstatyme numatytų pagrindų.

Jeigu žmonės nenukentėjo, o eismo įvykio dalyviai sutaria dėl aplinkybių, paprastai pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Tačiau susidūrimas su paspirtuku turi vieną praktinį ypatumą – jo vairuotojas dažniausiai neturi nei valstybinio numerio, nei privalomojo draudimo dokumentų.

Todėl svarbu tinkamai užfiksuoti jo tapatybę. Reikėtų turėti vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, o jeigu paspirtukas apdraustas – informaciją apie draudimo bendrovę.

Jeigu paspirtukas nuomotas, naudinga užsirašyti nuomos bendrovės pavadinimą, transporto priemonės identifikacinį numerį ir, jei yra galimybė, išsaugoti informaciją apie konkrečią kelionę.

Dar prieš patraukiant transporto priemones verta padaryti nuotraukų, kuriose matytųsi automobilio ir paspirtuko padėtis, apgadinimai, kelio ženklai bei ženklinimas.

Ypač svarbu užfiksuoti, ar susidūrimas įvyko ties įvažiavimu į kiemą, dviračių tako susikirtimu su gatve, pėsčiųjų perėja ar kitoje vietoje. Tai gali turėti lemiamą reikšmę nustatant, kuris vairuotojas turėjo pirmumą.

Jeigu paspirtukininkas prisipažįsta kaltas, tačiau neturi jokio draudimo, vien žodinio pažado atlyginti žalą nepakanka. Reikėtų tinkamai dokumentuoti eismo įvykį ir susitarimą dėl jo aplinkybių.

Kai kyla abejonių dėl kito eismo dalyvio tapatybės, jis atsisako pateikti duomenis arba tarp dalyvių kyla ginčas, saugiausia kreiptis į policiją.

O jeigu paspirtuko vairuotojas pasišalino?

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai paspirtukininkas, apgadinęs automobilį, iš įvykio vietos pasišalina. Jeigu matėte susidūrimą, verta išsaugoti jo aplinkybes patvirtinančius duomenis: vaizdo registratoriaus įrašą, nuotraukas, liudininkų kontaktus.

Jeigu automobilį radote jau apgadintą, reikėtų patikrinti, ar netoliese yra vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galėjo užfiksuoti įvykį. Apie pasišalinusį eismo įvykio dalyvį būtina pranešti policijai. Tai padės oficialiai užfiksuoti įvykį ir gali būti svarbu vėliau ieškant žalos atlyginimo.

Jeigu turite KASKO draudimą, apie apgadinimus praneškite savo draudimo bendrovei pagal sutartyje nustatytą tvarką.

Neturint KASKO, o kaltininkui likus nenustatytam, automobilio remonto išlaidas gali tekti padengti pačiam savininkui. Todėl susidūrimo aplinkybių ir paspirtuko vairuotojo tapatybės nustatymas tokiose situacijose yra ypač svarbus.

Patiko? Pasidalinkite

Šiuo metu populiaru

Jus turėtų sudominti