Parkuodami automobilį pritildote muziką, nors akys nuo to geriau matyti nepradeda? Pasirodo, toks iš pirmo žvilgsnio keistas įprotis turi gana racionalų paaiškinimą – garsus foninis triukšmas apkrauna smegenis ir gali pabloginti gebėjimą pastebėti tai, kas vyksta regėjimo lauko pakraščiuose.
Ypač garsiai klausoma muzika blaško vairuotojų dėmesį, todėl sudėtingoje eismo situacijoje smegenims tenka vienu metu apdoroti daugiau informacijos. Dėl to vairuotojas gali vėliau pastebėti iš šono artėjantį dviratininką, tarp automobilių išbėgantį vaiką ar kitą periferiniame regėjimo lauke atsiradusią kliūtį.
Vis dėlto visiškai atsisakyti muzikos nėra būtina. Tyrimai rodo, kad jos poveikis vairavimui priklauso nuo garsumo, muzikos pobūdžio, eismo situacijos ir pačiam vairuotojui tenkančio protinio krūvio.
Akys mato, bet smegenys ne viską įvertina vienodai greitai
Pati muzika, žinoma, nekeičia akių veikimo. Problema prasideda vėliau – apdorojant gaunamą informaciją ir paskirstant dėmesį.
Vienas aiškiausių tai parodančių eksperimentų buvo paskelbtas dar 1999 metais žurnale „Ergonomics“. Helen C. Beh ir Richardas Hirstas tyrė, kaip skirtingo garsumo muzika veikia su vairavimu susijusias stebėjimo ir reakcijos užduotis.
Kai dalyviams vienu metu tekdavo atlikti kelias užduotis, garsiai skambanti muzika pailgino reakcijos į pasirodančius signalus laiką. Reakcija į regėjimo lauko centre pasirodančius signalus dėl to nepablogėjo.
Tai leidžia paaiškinti, kodėl esant didesniam protiniam krūviui vairuotojo dėmesys gali labiau koncentruotis į tai, kas vyksta tiesiai priešais jį, o periferinė informacija apdorojama prasčiau.
Kuo garsiau, tuo nebūtinai geriau
Panašias išvadas pateikė ir Brianas H. Daltonas, Davidas G. Behmas bei Arminas Kibele. 2007 metais atliktame eksperimente buvo lyginamas skirtingo pobūdžio ir garsumo foninių garsų poveikis vairavimo simuliacijai bei dėmesio užduotims.
Eksperimente naudota ir maždaug 95 dB siekianti garsi muzika. Tokiomis sąlygomis suprastėjo ilgalaikio dėmesio išlaikymas, pailgėjo reakcijos bei judesio atlikimo laikas. Tyrėjai tai siejo su tuo, kad garsus fonas reikalauja papildomų informacijos apdorojimo išteklių.
Daltono ir Behmo atlikta ankstesnių darbų sisteminė apžvalga taip pat parodė, kad muzikos poveikis nėra vienareikšmis. Vienomis sąlygomis ji gali trukdyti dėmesiui, kitomis – padėti mažinti monotoniją ar įtampą.
Kodėl parkuodami instinktyviai pritildome radiją?
Šį reiškinį daugelis vairuotojų patiria nė apie jį nesusimąstydami. Bandant atbulomis įvažiuoti į siaurą stovėjimo vietą, pravažiuoti pro ankštą kliūtį ar atlikti sudėtingesnį manevrą ranka neretai savaime tiesiasi prie garso reguliatoriaus.
Priežastis gana logiška. Parkavimas reikalauja vienu metu vertinti automobilio padėtį, stebėti veidrodėlius ir kameras, kontroliuoti atstumą iki kliūčių bei numatyti automobilio trajektoriją.
Beh ir Hirsto eksperimentas parodė, kad būtent didėjant užduoties sudėtingumui garsios muzikos poveikis periferiniam dėmesiui tampa reikšmingesnis. Todėl pritildžius muziką sumažėja vienas papildomas informacijos šaltinis, konkuruojantis dėl vairuotojo dėmesio.
Be to, tyliau grojant muzikai lengviau išgirsti parkavimo jutiklių signalus ar kitus garsus aplink automobilį.
Muzika gali ne tik trukdyti
Vis dėlto būtų klaidinga daryti išvadą, kad saugiausia visada važiuoti visiškoje tyloje.
Ayços Berfu Ünal ir jos kolegų atlikti tyrimai parodė kur kas sudėtingesnį vaizdą. Muzikos klausymasis gali padidinti vairuotojo protinį krūvį, tačiau tai nebūtinai automatiškai reiškia prastesnį automobilio valdymą. Monotoniškomis sąlygomis muzika gali padėti palaikyti budrumą ir aktyvumo lygį.
Įdomius rezultatus 2013 metais užfiksavo ir muzikos psichologas Warrenas Brodsky bei Zackas Sloras. Jie stebėjo 85 jaunus, nedaug patirties turinčius vairuotojus realiomis eismo sąlygomis.
Kai jaunuoliai klausėsi savo pasirinktos muzikos, buvo užfiksuota daugiau rimtų vairavimo klaidų, netikslių sprendimų, taisyklių pažeidimų ir agresyvaus vairavimo atvejų. Tačiau specialiai parinkta, vidutinio sudėtingumo muzika turėjo priešingą poveikį – vairavimo rezultatai pagerėjo.
Brodsky vėliau šią temą išsamiai nagrinėjo 2015 metais išleistoje knygoje „Driving With Music: Cognitive-Behavioural Implications“, kurioje apibendrinti muzikos poveikio vairuotojo elgesiui, dėmesiui ir automobilio valdymui tyrimai.
