Vasarai baigiantis kelių remontai Lietuvoje nesustos. Rugsėjį darbai tęsis ir pagrindinėse šalies magistralėse, o dalį šiemet pradėtų projektų numatyta baigti tik 2027 metais. Kelininkai pabrėžia, kad rudenį vykstantys darbai savaime nereiškia vėlavimo – kur kas svarbiau, kiek darbų pavyksta atlikti iki tol, kol dėl oro sąlygų tenka daryti technologinę pertrauką.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko teigimu, dideli kelių projektai retai telpa į tris vasaros mėnesius, todėl darbai natūraliai persikelia ir į rudenį.
„Dideli kelių projektai per tris vasaros mėnesius neprasideda ir nesibaigia, todėl ruduo kelininkams nėra riba, po kurios technika turėtų dingti nuo kelių. Vis dėlto mūsų sezonas nėra begalinis. Kuo anksčiau turime aiškius planus, finansavimą, įvykusius pirkimus ir pasirašytas sutartis, tuo daugiau darbų galime atlikti palankiausiu metų laiku“, – sako Š. Frolenko.
Šiemet tvarkoma apie 170 kilometrų magistralinių kelių
„Via Lietuva“ duomenimis, 2026 metais planuojama sutvarkyti apie 170 kilometrų prasčiausios būklės automagistralių ir magistralinių kelių ruožų. Maždaug 100 kilometrų numatyta užbaigti dar šiemet, o likusius darbus – 2027 metais.
Vienas didesnių projektų vyksta A1 magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Elektrėnais. Čia tvarkoma daugiau nei 10 kilometrų ilgio kelio atkarpa, o eismas darbų metu organizuojamas taip, kad abiem kryptimis liktų po dvi eismo juostas.
Darbai tęsiami ir magistraliniame kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai. Liepą pradėtas remontuoti maždaug 14 kilometrų ruožas nuo 32,75 iki 46,82 km, o darbus planuojama baigti iki metų pabaigos.
Rugsėjį nepatogumų neišvengs ir važiuojantieji pajūrio kryptimi. A11 kelyje Šiauliai–Palanga remontuojama daugiau kaip 5 kilometrų atkarpa tarp Kretingos ir Vydmantų, kurią numatyta sutvarkyti iki lapkričio. Kitame šio kelio ruože Telšių rajone pradėtas beveik 7,3 kilometro remontas užtruks iki 2027 metų vasaros.
Rugsėjį remontuojamose vietose gali formuotis didesnės spūstys
„YIT Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago teigimu, vairuotojų matomi kelio darbai yra tik viena gerokai ilgesnio proceso dalis. Rudenį darbus galima tęsti tol, kol leidžia oro sąlygos ir konkrečiam darbui keliami technologiniai reikalavimai.
„Reikia įvertinti ne tik dangos įrengimo ar remonto technologiją, bet ir oro sąlygas, medžiagų tiekimą, technikos užimtumą, eismo intensyvumą bei saugų eismo organizavimą. Magistralėse šis planavimas tampa dar svarbesnis, nes negalima tiesiog sustabdyti eismo – darbus turime organizuoti taip, kad jie kuo mažiau trikdytų kasdienį judėjimą“, – sako K. Vanagas.
Rudenį prie viso to prisideda ir didesni transporto srautai. Rugsėjį žmonėms grįžus į darbus ir prasidėjus mokslo metams tas pats eismo juostos susiaurėjimas, kuris vasarą didesnių problemų nekėlė, gali tapti spūsties vieta.
Todėl dalį darbų rangovams tenka planuoti ne piko metu, o intensyviausiuose ruožuose ieškoti būdų išlaikyti kuo didesnį eismo pralaidumą.
Prastos būklės – apie 40 proc. valstybinių kelių
Kelių remonto tempas svarbus ne tik dėl šiemet pradėtų projektų. „Via Lietuva“ duomenimis, apie 40 proc. valstybinės reikšmės kelių šiuo metu neatitinka nustatytų dangos būklės reikalavimų, o neužtikrinus papildomo finansavimo iki 2030 metų prastos arba labai prastos būklės kelių gali būti daugiau nei pusė.
Š. Frolenko pabrėžia, kad pernelyg ilgai atidėliojant remontą jo kaina tik didėja. „Didžiausia klaida yra laukti, kol kelias pasieks tokią būklę, kai paprasto remonto nebepakanka. Laiku neatliktas einamasis remontas vėliau gali virsti kapitaliniu projektu, kuriam reikia visai kito biudžeto. Kitaip tariant, taupydami šiandien nebūtinai sutaupome – dažnai tiesiog perkeliame gerokai didesnę sąskaitą į ateitį“, – sako jis.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, norint bent sustabdyti tolesnį valstybinio kelių tinklo būklės blogėjimą, Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų skirti maždaug 100 mln. eurų daugiau, nei šiuo metu numatyta.
„Keliams labiausiai trūksta ne vienkartinių finansinių injekcijų, o sistemos, kurioje iš anksto žinome, kiek turime pinigų, ką už juos tvarkysime ir galime darbus planuoti ne vienam sezonui į priekį“, – apibendrina Š. Frolenko.
