Lietuvos kelių būklę gerai vertina vos 9 proc. vairuotojų, o daugiau kaip dešimtadalis dėl prastos kelio dangos per pastaruosius metus patyrė finansinių nuostolių. Tokius rezultatus atskleidė asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Kelininkai perspėja, kad dabartinis kelių atnaujinimo tempas neleidžia sustabdyti jų būklės blogėjimo, todėl ragina politikus iš esmės peržiūrėti infrastruktūros finansavimą.
Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos kelių būkle patenkinta tik nedidelė vairuotojų dalis. Net 78 proc. apklaustųjų nurodė per pastaruosius metus bent kartą įvažiavę į duobę, nors automobilio apgadinimų, sukėlusių finansinių nuostolių, pavyko išvengti.
Dar 10 proc. respondentų teigė dėl prastos kelių būklės patyrę iki 500 eurų siekusių nuostolių, o beveik 4 proc. automobilio remontui ar kitiems su apgadinimais susijusiems nuostoliams teko skirti daugiau nei 500 eurų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko teigimu, tokie rezultatai rodo, kad kelių būklė jau seniai nebėra tik infrastruktūros specialistų rūpestis.
„Devyni procentai yra skaičius, į kurį sunku numoti ranka. Jeigu devyni iš dešimties vairuotojų negali pasakyti, kad Lietuvos keliai yra geri, vadinasi, pavieniais remontais šios problemos nebeišspręsime“, – sako Š. Frolenko.
Blogų kelių daugėja greičiau, nei spėjama juos remontuoti
Asociacijos pateikiamais duomenimis, šiuo metu blogos būklės yra apie 41 proc. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių. Problema ta, kad kasmet sutvarkomų kelių ruožų nepakanka kompensuoti likusio tinklo nusidėvėjimo.
Š. Frolenko teigimu, per metus atnaujinama maždaug 300 kilometrų kelių, tačiau tuo pačiu laikotarpiu dar apie 700 kilometrų tampa blogos būklės. Tai reiškia, kad net ir nuolat vykdant remonto darbus bendras prastų kelių ilgis toliau didėja.
„Mums reikia pasiekti tokį finansavimo lygį, kad pirmiausia sustabdytume prastėjimą, o tada pradėtume mažinti per daugelį metų susikaupusį blogos būklės kelių tinklą“, – pabrėžia asociacijos vadovas.
Anot jo, kelių priežiūros poreikį galima prognozuoti iš anksto, todėl ir finansavimas turėtų būti planuojamas ilgesniam laikotarpiui, o ne kiekvieną rudenį iš naujo svarstant, kiek pinigų bus skirta kitais metais.
Kelininkai kelia klausimą dėl degalų akcizo
Vienu iš galimų ilgalaikio kelių finansavimo šaltinių asociacija įvardija pajamas iš degalų akcizo. Jos pastaraisiais metais gerokai išaugo, tačiau, kelininkų vertinimu, tai neatsispindi kelių infrastruktūros būklėje.
2021 metais valstybė iš degalų akcizų surinko apie 908 mln. eurų, o 2025 metais ši suma jau siekė maždaug 1,15 mlrd. eurų. Šiemet planuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų.
Š. Frolenko nuomone, šie skaičiai kelia klausimą, kokia dalis iš degalų surenkamų pajamų turėtų būti skiriama keliams, kuriais naudojasi mokesčius mokantys vairuotojai.
„Per penkerius metus iš degalų akcizo surenkama suma išaugo beveik 300 mln. eurų, tačiau keliuose tokio pokyčio nematome. Todėl klausimas labai paprastas – jeigu iš kelių naudotojų surenkame daugiau, kodėl tai neatsispindi kelių finansavime?“ – klausia asociacijos vadovas.
Jo teigimu, degalų akcizo pajamos turėtų būti aiškiau susietos su kelių infrastruktūros finansavimu. Jeigu valstybė nenusiteikusi didesnės šių pajamų dalies skirti keliams, anot Š. Frolenko, reikėtų diskutuoti ir apie paties akcizo dydį.
Kitąmet kelių priežiūrai prašo papildomų 104 mln. eurų
2027 metų valstybės biudžeto projekte Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436 mln. eurų. Asociacija „Lietuvos keliai“ siūlo šį finansavimą padidinti iki 540 mln. eurų, arba papildomai skirti 104 mln. eurų.
Pagal Finansų ministerijos pristatytą biudžeto projektą, bendras kitų metų šalies kelių finansavimas turėtų siekti 749,3 mln. eurų. Į šią sumą, be KPPP lėšų, įtraukti ir 240,7 mln. eurų Valstybinio kelių fondo bei 72,6 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.
Vis dėlto asociacija pabrėžia, kad vienkartinis finansavimo padidinimas problemos neišspręs. Jos siūlymu, per artimiausius penkerius–septynerius metus reikėtų pasiekti tokį finansavimo lygį, kuris leistų kasmet atnaujinti apie 1 000 kilometrų kelių.
„540 mln. eurų kitais metais būtų svarbus žingsnis, bet nenorime po metų vėl pradėti tos pačios diskusijos nuo pradžių. Turime susitarti, kur norime būti po penkerių ar septynerių metų, o tada kalbėti apie konkrečius finansavimo šaltinius ir įsipareigojimus“, – teigia Š. Frolenko.
Pasak jo, apie būtinybę užtikrinti stabilų kelių finansavimą kalbėta ne vieną politinį ciklą, tačiau dabartiniai kelių būklės rodikliai rodo, kad iki šiol priimtų sprendimų nepakanka.
„Jei nieko nekeisime pačiame finansavimo modelyje, nėra pagrindo tikėtis, kad po kelerių metų šie skaičiai atrodys kitaip“, – sako asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu apklausą 2026 metų balandį atliko „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo ne mažiau kaip 1 021 Lietuvos gyventojas nuo 18 iki 75 metų. Duomenys rinkti telefoninės ir internetinės apklausos metodais.
