Visiškai autonominių automobilių galime ir nesulaukti: ekspertas įvardijo esminę problemą

Automobilis be vairuotojo, galintis savarankiškai nuvažiuoti bet kur ir bet kokiomis sąlygomis, ilgą laiką atrodė kaip galutinis autonominio vairavimo tikslas. Tačiau Vokietijos inžinerijos bendrovės EDAG vadovas Gabrielis Seiberthas mano, kad aukščiausias, penktasis, autonominio vairavimo lygis gali taip ir likti teorine kategorija. Problema, anot jo, slypi ne jutikliuose ar skaičiavimo galioje, o dirbtinio intelekto gebėjime prisitaikyti prie visiškai naujų situacijų.

„Mano požiūriu, „Level 5“ nėra įmanomas“, – interviu Vokietijos leidiniui „Automobilwoche“ teigė G. Seiberthas, EDAG elektros ir elektronikos padalinio vykdomasis viceprezidentas.

Tokį teiginį lengva palaikyti pernelyg skeptišku. Juk automobiliai, galintys važiuoti be žmogaus įsikišimo, jau veža keleivius realiame eisme. Tačiau čia ir slypi esminis skirtumas tarp ketvirtojo ir penktojo autonominio vairavimo lygių.

„Tesla Model Y“ (nuotr. gamintojo)
„Tesla Model Y“ (nuotr. gamintojo)

Gali važiuoti pats, bet ne visur

Pagal rugsėjį atnaujintą SAE J3016 klasifikaciją „Level 4“ sistema gali visiškai perimti vairavimą, tačiau tik iš anksto apibrėžtomis sąlygomis. Tai gali būti tam tikra teritorija, keliai ar kitos sistemos veikimui nustatytos ribos.

„Level 5“ tokių apribojimų nebeturi. Automobilis turėtų pats važiuoti visomis sąlygomis, kuriomis automobilį galėtų vairuoti žmogus. Vairuotojo tokiu atveju apskritai nebereikėtų ir būtent šis reikalavimas, G. Seibertho nuomone, ir sukuria beveik neįveikiamą problemą.

Autonominę sistemą galima išmokyti elgtis sankryžoje, atpažinti pėsčiąjį, dviratininką ar sustojusį automobilį. Surinkus milijonus kilometrų duomenų, galima aprėpti daugybę situacijų.

Tačiau realiame pasaulyje visuomet lieka itin retų aplinkybių, kurių sistema anksčiau nėra mačiusi.

Milijardas kilometrų vis tiek neaprėps visko

G. Seiberthas akcentuoja skirtumą tarp dirbtinio intelekto treniravimo ir žmogaus gebėjimo prisitaikyti. Žmogui nebūtina būti anksčiau mačiusiam visiškai tokios pačios situacijos. Susidūręs su neįprasta kliūtimi, keistu kito eismo dalyvio elgesiu ar netikėtai pasikeitusiomis sąlygomis vairuotojas gali remtis ankstesne patirtimi, kontekstu ir analogijomis.

Pasak G. Seibertho, dabartinėms dirbtinio intelekto sistemoms būtent toks prisitaikymas prie naujų aplinkybių išlieka viena didžiausių kliūčių.

„Esminė problema – gebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų trūkumas“, – jo mintį cituoja „Automobilwoche“ žurnalistas. Pats G. Seiberthas vėliau paaiškino, kad net milžiniški duomenų kiekiai problemos iki galo neišsprendžia, nes realiame pasaulyje galimų aplinkybių kombinacijų iš anksto apibrėžti neįmanoma.

Kitaip tariant, sistema gali būti labai gerai parengta tam, ką jos kūrėjai sugebėjo numatyti. „Level 5“ atveju jai reikėtų patikimai susidoroti ir su tuo, ko niekas numatyti nesugebėjo.

Penktasis lygis nebūtinas, kad automobiliai važiuotų be vairuotojo

Tai nereiškia, kad autonominio vairavimo plėtra sustojo ar automobiliai be vairuotojų neturi ateities. G. Seiberthas mano, kad kur kas realesnė kryptis yra ketvirtojo lygio sistemos, kurioms nustatomos aiškios veikimo ribos. Toks automobilis gali važiuoti be vairuotojo konkrečioje miesto teritorijoje, sunkvežimis – savarankiškai kursuoti tarp dviejų logistikos centrų, o transporto priemonė – be žmogaus judėti gamyklos ar kitoje uždaroje teritorijoje.

Būtent čia jis mato ir realiausias autonominio transporto verslo galimybes. Jo teigimu, dirbtinis intelektas geriausiai veikia tada, kai sprendžiama konkreti užduotis aiškiai apibrėžtoje aplinkoje.

Todėl automobilio be vairuotojo ir visiškai universalaus autonominio automobilio nereikėtų laikyti tuo pačiu dalyku. Pirmieji jau egzistuoja, o antrasis pagal „Level 5“ apibrėžimą turėtų gebėti važiuoti praktiškai visur, kur susitvarkytų žmogus.

Ar tokia sistema iš tiesų niekada nebus sukurta, kol kas atsakyti neįmanoma. G. Seibertho pozicija yra jo technologinis vertinimas, o ne visos automobilių pramonės sutarimas. Tačiau jis atkreipia dėmesį į ribą, kurią autonominio vairavimo kūrėjams dar teks įveikti: ne tik išmokyti automobilį vis daugiau situacijų, bet ir patikimai veikti tada, kai situacija yra visiškai nauja.

Patiko? Pasidalinkite

Daugiau naujienų

Jus turėtų sudominti