„Tesla“ pagalbinė vairavimo sistema „Full Self-Driving“ Europoje skinasi kelią ne tik per institucijų koridorius, bet ir per vis didėjančias abejones. Ši sistema jau patvirtinta keliose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų – Nyderlanduose, Lietuvoje, Estijoje, Danijoje bei Belgijoje, tačiau visuomenei iki šiol nepateikiama informacija kaip tiksliai ji buvo išbandyta ir kokius rezultatus parodė bandymuose.
Daugiausia dėmesio dabar tenka Nyderlandų kelių transporto tarnybai (RDW). Būtent ji pirmoji Europoje suteikė „Tesla“ sistemai laikiną tipinį patvirtinimą, o vėliau šiuo sprendimu rėmėsi ir kitos šalys. Tačiau, kaip skelbia agentūra „Reuters“, RDW atsisako viešinti išsamius bandymų duomenis, motyvuodama bendrovės komercinių paslapčių apsauga.
Ši situacija itin jautri todėl, kad „FSD Supervised“ nėra tiesiog dar viena eismo juostos palaikymo ar adaptyviosios greičio ir atstumo palaikymo sistemos versija. „Tesla“ programinė įranga geba valdyti automobilį įvairiose situacijose, įskaitant miesto gatves, tačiau už važiavimą vis tiek atsako žmogus.
RDW pati pabrėžia, kad automobilis su „FSD Supervised“ nėra savarankiškai važiuojanti transporto priemonė – vairuotojas privalo stebėti kelią ir būti pasirengęs bet kada perimti valdymą.
Leidimas suteiktas, bet duomenys neprieinami
Nyderlandų RDW skelbia, kad sistema buvo tikrinama ilgiau nei pusantrų metų – bandymų trasose bei viešuosiuose keliuose. Institucija teigia atlikusi daugiau nei 1 000 bandomųjų važiavimų, sukaupusi per 3 000 bandymų valandų ir vertinusi duomenis iš 1,8 mln. kilometrų, kuriuos automobiliai nuvažiavo Europoje.
Skaičiai atrodo solidžiai, tačiau pagrindinė problema ta, jog visuomenei neatskleidžiama, kaip konkrečiai buvo matuojamas sistemos saugumas, kokiose situacijose ji veikė patikimai, kur klydo ir kokie rezultatai lėmė galutinę išvadą.
„Reuters“ teigimu, „Tesla“ dar nuo 2024 m. pabaigos siekė, kad RDW neviešintų dokumentų, susijusių su saugumo sistemų vertinimu.
RDW savo ruožtu tvirtina, kad sprendimus dėl informacijos apsaugos priima savarankiškai, o ne pagal gamintojo nurodymus. Vis dėlto tarnyba nepaaiškino, kodėl net apibendrinti bandymų rezultatai ar saugumo vertinimo metodika atskleistų komercines paslaptis.
Būtent čia kyla pagrindinis interesų konfliktas. Automobilių gamintojas turi teisę saugoti savo programinės įrangos kodą, algoritmus ir techninius sprendimus. Tačiau ši sistema naudojama bendrojo naudojimo keliuose, todėl visuomenės noras žinoti bent bazines saugumo išvadas yra visiškai pagrįstas.
„Tesla“ pateikti duomenys jau kėlė abejonių
Skaidrumo klausimą dar labiau aštrina ankstesnė „Reuters“ publikacija. Birželio mėnesį agentūra skelbė, kad „Tesla“ Europos reguliuotojams, įskaitant RDW, pateikė galimai išpūstus saugumo duomenis iš JAV kelių. RDW tuomet teigė, kad galutinio sprendimo negrindė vien „Tesla“ pateikta statistika ir atliko savo bandymus.
Nyderlandų tarnyba vėliau aiškino tikrinusi, kaip pati „Tesla“ rinko ir analizavo duomenis, o RDW specialistai savarankiškai vertino statistinius rodiklius. Taip pat buvo lyginami naujausių „Tesla“ modelių be „FSD Supervised“ ir bandomųjų automobilių su šia sistema duomenys Europoje.
Atitinkamai RDW teigia nesirėmusi vien rinkodariniais teiginiais. Tačiau būtent todėl ekspertai ir kelia klausimą – jei atlikti nepriklausomi bandymai, kodėl jų rezultatai negali būti parodyti bent apibendrinta forma?
„Reuters“ kalbinti eismo saugumo ekspertai teigė, kad toks informacijos slaptumas kelia pagrįstų abejonių. Lidso universiteto profesorius Oliveris Carstenas, dalyvavęs rengiant Europos automatinio vairavimo taisykles, pareiškė nematantis priežasties, kodėl tokie duomenys turėtų būti slepiami. Europos transporto saugumo tarybos atstovas Frankas Mutze pridūrė, kad visuomenei nepakanka vien tik aklai pasitikėti, jog institucijos savo darbą atliko nepriekaištingai.
Penkios šalys pritarė, bet didžiosios rinkos dvejoja
Po Nyderlandų sprendimo „FSD Supervised“ buvo leista naudoti Lietuvoje, Estijoje, Danijoje ir Belgijoje. Belgija tapo penktąja ES valstybe, leidusia „Tesla“ diegti šią sistemą.
Tačiau bendras patvirtinimas visos ES mastu nėra garantuotas. RDW siekia, kad „FSD Supervised“ būtų leista naudoti visoje Europos Sąjungoje, tačiau tam reikalinga kvalifikuota dauguma – pritarimas iš 15 iš 27 ES valstybių, kuriose gyvena bent 65 proc. Sąjungos gyventojų.
Būtent čia „Tesla“ gali susidurti su rimtu pasipriešinimu. Vokietija, Prancūzija, Italija ir Švedija išreiškė abejonių dėl sistemos tinkamumo Europos keliams.
Švedijos transporto tarnyba ypač atkreipė dėmesį į greičio viršijimo riziką ir nurodė, kad sistema neturėtų būti patvirtinta visoje ES, jeigu joje išliks galimybė važiuoti greičiau nei leidžia kelio ženklai.
Prancūzija dėl šios pačios priežasties taip pat nėra linkusi palaikyti „FSD Supervised“ patvirtinimo visoje ES. Didžiosios šalys turi pakankamai politinio svorio, kad bendras sprendimas būtų priimtas vėliau arba su papildomomis sąlygomis.
Sprendimo laukiama rudenį
Nyderlandų suteiktas patvirtinimas yra laikinas. Danijos institucijos nurodo, kad jeigu Europos Komisija bendro patvirtinimo nesuteiks, Nyderlandų leidimas po šešių mėnesių neteks galios, o kartu baigsis ir juo pagrįsti sprendimai kitose šalyse.
Todėl ateinantys mėnesiai bendrovei „Tesla“ bus lemiami. Jeigu ES pritars bendram „FSD Supervised“ naudojimui, funkcijos aktyvavimas daugelyje rinkų taps tik programinės įrangos atnaujinimo klausimu.
