Europos Sąjungos užmojis po dešimtmečio iš žemyno kelių visiškai išguiti automobilius su vidaus degimo varikliais susidūrė su atšiauria realybe.
Spaudžiant augančiai Kinijos įtakai ir dėl šimtų tūkstančių nykstančių darbo vietų, Europos Komisijos pozicija švelnėja – siūloma keisti griežtą 2035 metų taisyklę ir palikti erdvės hibridams bei tradiciniams varikliams.
Liepos pradžioje Strasbūre vykusios Europos Parlamento diskusijos parodė, kad kol vieni politikai reikalauja gelbėti pramonę atsisakant biurokratijos, kiti baiminasi, kad staigus kurso keitimas tik dar labiau susilpnins Europos gamintojus.
Krizė apėmė visą pramonės grandinę
Sudėtinga situacija senajame žemyne smogia ne tik atskiroms gamykloms, bet ir visai tiekimo grandinei – nuo plieno ir baterijų iki smulkių mechaninių detalių kūrėjų. Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné pripažįsta, kad pavojus iškilo milijonams darbo vietų.
Viena pagrindinių šio nuosmukio priežasčių – pertekliniai Kinijos gamybos pajėgumai. Azijos milžinė nesugeba parduoti visos pagaminamos produkcijos vietinėje rinkoje, todėl didžiulį automobilių srautą nukreipia į Europą. Be to, vietos bendrovėms tenka tiesiogiai konkuruoti su transporto priemonėmis, kurių kūrimą ir gamybą dosniai subsidijuoja Kinijos valdžia.
Tai nebėra tik teorinės prognozės. Remiantis šių metų gegužės mėnesio statistika, per vienus metus tokių Kinijos markių kaip BYD, „Chery“, SAIC ir „Leapmotor“ užimama rinkos dalis Europoje padvigubėjo.
Šie gamintojai ne tik aktyviai importuoja elektromobilius, bet ir sparčiai plečia hibridinių modelių pasiūlą, kuriai netaikomi naujieji Europos Sąjungos importo muitai.
Keičia nuomonę dėl draudimo
Nors viešojoje erdvėje 2035 metų riba dažnai vadinama visišku vidaus degimo variklių draudimu, teisiškai reikalavimas suformuluotas kitaip. Pagal dabar galiojantį reglamentą, po dešimtmečio naujų automobilių vidutinis išmetamo anglies dioksido rodiklis privalės siekti nulį. Praktiškai tai reiškia, kad prekyboje galėtų likti tik elektra arba vandeniliu varomi modeliai.
Vis dėlto, reaguodama į pramonės nusiskundimus, praėjusių metų gruodį Europos Komisija pateikė siūlymą šį reikalavimą sušvelninti. Naujasis planas numato reikalauti ne šimtaprocentinio, o 90 proc. CO₂ sumažinimo. Likusius dešimt procentų gamintojai galėtų kompensuoti naudodami Europos Sąjungoje pagamintą plieną, sintetinius degalus arba biodegalus.
Jei šiam siūlymui bus pritarta, po 2035-ųjų Europos rinkoje išliktų įkraunamieji bei paprastieji hibridai, taip pat automobiliai su nedideliais vidaus degimo varikliais, veikiančiais kaip elektros generatoriai. Nors kol kas tai tik siūlymas, o reglamente tebegalioja griežčiausias reikalavimas, kryptis pamažu keičiasi.
Pirkėjai renkasi hibridus
Europarlamentarų nuomonės šiuo klausimu drastiškai išsiskiria. Europos liaudies partijai atstovaujantis Massimiliano Salini teigia, kad perėjimas prie elektromobilių negali būti grįstas vien draudimais – būtina užtikrinti automobilių įperkamumą ir infrastruktūrą, ko vien gamintojų lėšomis padaryti neįmanoma.
Jam pritaria ir Čekijos atstovė Klára Dostálová, kritikuojanti nuolat augančią biurokratiją ir abejojanti, ar žemynas apskritai pasirengęs tokiam greitam technologiniam šuoliui.
Tuo tarpu Nyderlandų atstovas Mohammedas Chahimas laikosi priešingos pozicijos, argumentuodamas augančia elektromobilių paklausa. Oficialūs rinkos duomenys šią tendenciją iš dalies patvirtina, mat per pirmuosius penkis šių metų mėnesius elektromobiliai sudarė penktadalį visų Europos Sąjungoje įregistruotų naujų lengvųjų automobilių (pernai tuo pat metu šis rodiklis siekė 15,3 proc.). Tradicinių benzininių ir dyzelinių modelių dalis atitinkamai susitraukė nuo 38 iki 30,1 proc.
Vis dėlto populiariausia pavara Europoje kol kas nėra elektrinė. Hibridai šiemet užima 37,8 proc. rinkos, o įkraunamiesiems hibridams tenka dar beveik dešimtadalis. Tai rodo, kad pirkėjai atsisako tradicinių variklių, tačiau dar nėra pasirengę visiškai persėsti į elektromobilius.
Milžiniški praradimai darbo rinkoje
Politines diskusijas lydi reali ekonominė krizė. Italijos europarlamentarė Elena Donazzan pabrėžia, kad Europos automobilių pramonė jau prarado apie 200 tūkst. darbo vietų.
Remiantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo statistika, vien automobilių dalių tiekėjų sektoriuje nuo 2019 iki 2023 metų panaikinta 110 tūkst. pozicijų.
Dar daugiau nei 106 tūkst. atleidimų suplanuota praėjusiais ir šių metų pradžioje. Įmonės šiuos drastiškus sprendimus grindžia augančiomis sąnaudomis, krintančia paklausa ir būtinybe perorganizuoti gamyklas.
Sudėtingą situaciją geriausiai iliustruoja „Volkswagen“ krizė. Žiniasklaidoje skelbiama informacija rodo, kad Vokietijos milžinė gali panaikinti net iki 100 tūkst. darbo vietų ir uždaryti keturias gamyklas savo gimtojoje šalyje. Nors oficialūs sprendimai dar nepriimti, o darbuotojų atstovai žada aršų pasipriešinimą, vien tokios informacijos pasirodymas liudija apie pramonės pamatus drebinančią krizę.
