Lietuva neseniai tapo antra valstybe Europoje po Nyderlandų, oficialiai atvėrusia kelius pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai.
Nors „Tesla“ inžinieriai švenčia pergalę, visuomenė į šį perversmą žiūri su neslepiamu nerimu. Prieš kelis mėnesius, 2026 metų balandį, „Citadele“ banko užsakymu atlikta 1000 Lietuvos gyventojų apklausa parodė tikrąsias vairuotojų baimes.
Visiškai saugiai automobilyje be vairuotojo jaustųsi vos 11 procentų apklaustųjų, o net 45 procentai tokiai technologijai patikėti savo gyvybės neketina.
Visgi šios baimės dažniausiai kyla iš informacijos trūkumo. Kai respondentams buvo paaiškinta, jog kompiuterio valdomas automobilis avarijų ir žūčių skaičių gali sumažinti net 80 procentų, visiškai nepasitikinčiųjų gretos ištirpo nuo 45 iki 16 procentų.
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas pabrėžia, kad prie inovacijų priprantama palaipsniui. Prieš 15 metų sėsti į nepažįstamo žmogaus vairuojamą automobilį per pavežėjimo platformą atrodė visiškai neįprasta, o šiandien tai yra masinis reiškinys.
Jo teigimu, analogiškas kelias laukia ir autonominio transporto, tačiau dabar didžiausias stabdys yra ne pačios technologijos, o įstatymų spragos.
Šiuo metu Lietuvoje nėra jokio teisinio reglamento, kuris atsakytų į patį svarbiausią klausimą – kas prisiims atsakomybę ir mokės draudimą įvykus avarijai, kai prie vairo apskritai nebus žmogaus.
Dėl šių teisinių ir psichologinių barjerų tikroji revoliucija lengvųjų automobilių rinkoje dar negreitai pakeis kasdienybę. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2035 metų vos 4 procentai naujų asmeninių automobilių turės pilno autonominio vairavimo galimybes.
Kur kas greitesnių pokyčių sulauksime sunkiojo transporto sektoriuje, kur darbo jėgos išlaikymas atsieina brangiausiai. Prognozuojama, kad logistikos įmonės naujoves įsisavins pirmosios ir jau po 9 metų net 25 procentai visų naujų sunkvežimių Europoje krovinius veš visiškai be vairuotojų.