Kasmetinės kelionės ieškoti paparčio žiedo ar tiesiog poilsis sodyboje neretai baigiasi ne maloniais prisiminimais, o milžiniškais finansiniais nuostoliais. Draudikų duomenys atskleidžia, kad ilgojo Joninių savaitgalio metu padaroma žalų už beveik 1 milijoną eurų. Nors vairuotojai dažnai baiminasi ekstremalių situacijų kelyje, realybėje pačias brangiausias avarijas lemia paprasčiausias nuovargis atliekant įprastus manevrus.
Praėjusių 2025 metų statistika atskleidžia aiškią šventinių kelionių tendenciją. Per 5 dienas draudimo bendrovė „ERGO“ užfiksavo 715 incidentų, kurių bendra vertė pasiekė 916 tūkstančių eurų. Didžiausias avaringumo pikas sutampa su masiniu žmonių judėjimu iš miestų – daugiausia nelaimių (194 incidentai) užfiksuota prieššventinę birželio 20 dieną. Dar 162 žalos registruotos birželio 23 dieną, o per pačias Jonines pranešta apie 145 įvykius. Bendrovės atstovų teigimu, pakitęs paros ritmas ir susikaupęs nuovargis tampa pagrindiniu rizikos veiksniu, lemiančiu avarijas keliuose, gaisrus sodybose ar traumas gamtoje.
Visgi didžiausius finansinius nuostolius atneša transporto avarijos, kurių pernai registruota net 467. Šie eismo įvykiai patvirtina, kad skaudžias pasekmes sukelia elementaraus dėmesio trūkumas.
Pavyzdžiui, 1 neatidus posūkis į kairę nepraleidžiant kito automobilio draudikams kainavo daugiau nei 40 tūkstančių eurų. Kito eismo įvykio metu, automobiliui išvažiavus į priešpriešinę juostą, išmokėta per 31 tūkstantį eurų. Dar 15 tūkstančių eurų atsiėjo avarija, kai vairuotojas tiesiog nepraleido pagrindiniu keliu judančio automobilio.
Eismo saugumo ekspertai įspėja, kad posūkis į kairę, lenkimas ar išvažiavimas iš šalutinio kelio daugeliui atrodo kaip įprasti veiksmai, tačiau būtent jiems reikia didžiausios koncentracijos. Šventinėmis dienomis vairuotojai skuba ir dažnai važiuoja mažiau žinomais maršrutais, todėl kelionėms būtina numatyti daugiau laiko.
Atskira ir pati griežčiausia taisyklė taikoma neblaiviems eismo dalyviams. Nors po avarijos privalomasis draudimas operatyviai atlygina žalą nukentėjusiajai šaliai, pačiam kaltininkui tai reiškia asmeninį bankrotą. Vairavimas išgėrus traktuojamas kaip šiurkštus sutarties pažeidimas, todėl draudimo bendrovė visus išmokėtus pinigus regreso tvarka išieško iš avarijos kaltininko.
„Privalomasis draudimas visada gina nukentėjusįjį, tačiau neblaivus vairuotojas jokios apsaugos neturi. Išmokėję pinigus nukentėjusiajai šaliai, mes juos iki paskutinio euro susigrąžiname iš kaltininko“, – griežtą taisyklę pabrėžia „ERGO“ atstovas Raimondas Bieliauskas.
Pridėjus valstybines baudas ir atimtą vairuotojo pažymėjimą, net ir 1 išgerta taurė alkoholio per šventes garantuoja ilgus metus slegiančią finansinę skolą.