Po remonto automobilis vėl sugedo: ar autoservisas privalo taisyti nemokamai?

Sekite mus „Google“

Norite dažniau matyti „Automobilistika.lt“ naujienas?

Pridėkite „Automobilistika.lt“ prie pageidaujamų šaltinių ir mūsų straipsnius bus lengviau rasti „Google“ paieškoje.

Už automobilio remontą sumokėjote kelis šimtus eurų, tačiau po savaitės prietaisų skydelyje vėl užsidegė ta pati įspėjamoji lemputė? O sugrįžus į autoservisą paaiškėja, kad dabar reikia keisti dar vieną detalę, o už diagnostiką ir remontą prašoma mokėti iš naujo?

Tačiau jeigu automobilis buvo remontuojamas dėl konkretaus gedimo, kodėl už jo pašalinimą tenka mokėti antrą kartą? Kaip bebūtų keista, tačiau atsakymas priklauso nuo to, kokie darbai buvo sutarti, ką meistrai iš tikrųjų atliko ir dėl kokios priežasties problema pasikartojo.

Lietuvos teisės aktai numato galimybę reikalauti nemokamai pašalinti nekokybiško remonto trūkumus. Tačiau vien pasikartojęs gedimo požymis dar neįrodo, kad autoservisas savo darbą atliko netinkamai.

Automobilio remontas (nuotr. Pexels)
Automobilio remontas (nuotr. Pexels)

Tas pats simptomas dar nereiškia to paties gedimo

Įsivaizduokime, kad automobilio variklis dirba netolygiai. Autoservisas nustato vieno uždegimo sistemos komponento gedimą, jį pakeičia, ir automobilis kurį laiką važiuoja normaliai. Po kelių savaičių variklis vėl pradeda trūkčioti.

Iš vairuotojo pozicijos problema nepasikeitė. tačiau techniniu požiūriu jos priežastis gali būti kita: netolygų variklio darbą gali sukelti ne vienas komponentas, o kelios tarpusavyje susijusios sistemos. Vien pakeitus sugedusią detalę neįmanoma užtikrinti, kad ateityje nesuges kita.

Todėl svarbu nustatyti, ar pirmasis remontas buvo nekokybiškas, ar automobilis patyrė kitą gedimą, pasireiškiantį panašiais požymiais.

Kita vertus, jeigu servisas įsipareigojo nustatyti ir pašalinti konkrečios problemos priežastį, tačiau atliko darbus, kurie tos priežasties nepašalino, gali kilti pagrįstų klausimų dėl suteiktos paslaugos kokybės. Šiuo atveju svarbu ne vien tai, kokia detalė pakeista, bet ir ką autoservisas žadėjo sutvarkyti.

Ką iš tikrųjų užsakėte: diagnostiką, detalės keitimą ar gedimo pašalinimą?

Ginčuose dėl pasikartojusio gedimo didelę reikšmę turi remonto užsakymo dokumentai. Jeigu klientas prašė pakeisti konkrečią detalę ir servisas tinkamai atliko būtent tą darbą, vėliau paaiškėjęs kitos detalės gedimas savaime nereiškia, kad pirmoji paslauga buvo nekokybiška.

Tačiau jeigu automobilis buvo perduotas servisui su prašymu nustatyti, kodėl neužsiveda variklis, o meistrai atliko diagnostiką ir pranešė problemą pašalinę, situacija vertinama kitaip. Tuomet tenka aiškintis, ar gedimo priežastis nustatyta tinkamai ir ar atliktas remontas atitiko sutartą rezultatą.

Nuo 2024 m. gegužės 1 d. taikomas transporto priemonių remonto paslaugų teikimo aprašas nustato užsakymo įforminimo ir darbų derinimo reikalavimus. Jeigu gedimo priežastis nežinoma, paslaugos teikėjas turi atlikti diagnostiką, suplanuoti reikalingus darbus ir informuoti automobilio valdytoją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos jo sprendimui. Papildomi darbai ir atsarginės dalys turi būti suderinti taip, kad susitarimą būtų galima atsekti.

Todėl užsakymo paraiškoje pravartu nurodyti ne vien lakonišką įrašą „variklio remontas“, bet ir konkretų nusiskundimą, numatytus darbus, naudojamas dalis bei garantijos sąlygas. Tokie dokumentai vėliau padeda nustatyti, dėl ko šalys iš tikrųjų susitarė.

Kai kuriems smulkiems darbams, pavyzdžiui, ratų ar žibintų lempučių keitimui, taip pat kompiuterinei diagnostikai, taikomos užsakymo paraiškos išimtys. Vis dėlto Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba rekomenduoja dokumentuoti ir tokių paslaugų užsakymą.

Kada autoservisas turi pašalinti trūkumus nemokamai?

Civilinio kodekso 6.665 straipsnis numato, kad netinkamos kokybės darbą gavęs užsakovas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą.

Vartojimo rangai taikomas 6.678 straipsnis taip pat suteikia galimybę reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Jeigu autoservisas trūkumų per protingą terminą nepašalina arba jie yra esminiai ir nepašalinami, gali atsirasti pagrindas nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Tačiau šios teisės siejamos su nekokybiškai atliktu darbu, o ne su kiekvienu po remonto pasitaikiusiu automobilio gedimu. Pavyzdžiui, jeigu po stabdžių diskų keitimo paaiškėja, kad jie sumontuoti netinkamai, reikalavimas ištaisyti darbų trūkumus būtų susijęs su atlikto remonto kokybe. Bet jeigu po to paties remonto sugenda anksčiau netvarkytas generatorius, vien laiko sutapimas atsakomybės neįrodo.

Ne visais atvejais vairuotojas gali iš karto nuvykti į kitą autoservisą, sutaisyti automobilį ir be papildomų sąlygų pareikalauti pirmojo serviso apmokėti visą sąskaitą. Dėl tokių išlaidų atlyginimo vertinamas teisinis pagrindas, būtinybė, jų dydis ir ryšys su netinkamai atliktais darbais.

Garantija baigėsi: ar pretenziją jau per vėlu pateikti?

Remonto darbams suteikiamą garantijos terminą ir sąlygas verta išsiaiškinti dar prieš paliekant automobilį servise. Tačiau nereikėtų manyti, kad trumpas sutartyje nurodytas garantijos laikotarpis visais atvejais panaikina vartotojo teises jam pasibaigus.

Civilinio kodekso 6.666 straipsnyje nustatyta, kad, nesant garantinio termino, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet paprastai ne ilgiau kaip per dvejus metus nuo darbų rezultato perdavimo. Jeigu sutartyje nustatyta trumpesnė nei dvejų metų garantija, o trūkumas išryškėja jai pasibaigus, tačiau dar nepraėjus dvejiems metams, rangovas gali atsakyti už trūkumą, jei užsakovas įrodo, kad jis atsirado iki darbų perdavimo arba dėl iki to laiko buvusių priežasčių.

Ši nuostata nereiškia, kad kiekvienam automobilio remontui automatiškai suteikiama dvejų metų garantija. Ji apibrėžia laikotarpį, per kurį tam tikromis sąlygomis gali būti nustatyti darbų trūkumai. Esminis klausimas vis tiek lieka tas pats – ar trūkumas susijęs su netinkamai atliktu remontu.

Be to, terminai darbų trūkumams nustatyti ir ieškinio senaties terminai nėra tas pats. Todėl, pastebėjus problemą, neverta laukti iki garantijos ar kitų terminų pabaigos.

Ką daryti, jeigu servisas teigia, kad automobilis sugedo dėl kitos priežasties?

Tokiu atveju pirmiausia reikėtų paprašyti paaiškinti, kuo naujas gedimas skiriasi nuo ankstesnio ir kokie diagnostikos rezultatai leidžia daryti tokią išvadą. Vien žodinio patikinimo, kad „čia jau kita problema“, kilus ginčui gali nepakakti.

Vairuotojui naudinga išsaugoti pirminę užsakymo paraišką, sąskaitą, atliktų darbų aprašymą, informaciją apie sumontuotas dalis ir bet kokį susirašinėjimą su servisu. Jeigu gedimas pasireiškia protarpiais, verta užfiksuoti prietaisų skydelyje rodomus įspėjimus, gedimo pasireiškimo sąlygas ir datą.

Jeigu problema susijusi su stabdžiais, vairu, kuro nuotėkiu ar kitu saugumui reikšmingu mazgu, nereikėtų rizikuoti važiuojant į servisą savo eiga. Tokiais atvejais gali būti reikalinga techninė pagalba ir automobilio gabenimas platforma.

Kai autoservisas atsisako pripažinti remonto trūkumus, gali padėti nepriklausoma techninė išvada. Vis dėlto prieš atliekant naują remontą kitur verta sudaryti galimybę pirminiam paslaugos teikėjui apžiūrėti automobilį ir raštu užfiksuoti savo poziciją, jeigu tai saugu ir neprieštarauja būtinybei išvengti didesnės žalos. Priešingu atveju vėliau gali būti sunkiau nustatyti, kokia buvo automobilio būklė iki antrojo remonto.

VVTAT nurodo, kad nagrinėdama ginčus dėl automobilio remonto paslaugų kokybės bendradarbiauja su Lietuvos transporto saugos administracija. Ši institucija vertina techninius paslaugos aspektus ir gali pateikti motyvuotą išvadą, kuri svarbi sprendžiant ginčą.

Jeigu susitarti nepavyksta, kur kreiptis?

Pirmasis žingsnis – rašytinė pretenzija autoservisui. Joje reikia nurodyti, kada ir kokie darbai buvo atlikti, kokia problema pasikartojo, kodėl abejojama remonto kokybe ir ko konkrečiai reikalaujama. Tai gali būti neatlygintinas trūkumų pašalinimas, pakartotinis darbų atlikimas ar kitas įstatyme numatytas reikalavimas, atitinkantis konkrečias aplinkybes.

Paslaugos teikėjas privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo pateikti motyvuotą rašytinį atsakymą. Jeigu jis reikalavimo netenkina arba per šį terminą neatsako, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Galiausiai sprendžiant, kas turi mokėti už antrą remontą, svarbiausias ne laikas, praėjęs nuo apsilankymo autoservise, o priežastis, dėl kurios automobilis vėl sugedo. Jeigu pirmasis remontas buvo nekokybiškas, vairuotojas turi teisinių priemonių ginti savo interesus. Tačiau jeigu išryškėjo naujas, su atliktais darbais nesusijęs gedimas, vien ankstesnė sąskaita pagrindo nemokamam remontui nesuteikia

Patiko? Pasidalinkite

Šiuo metu populiaru

Jus turėtų sudominti