Radote kelis automobilio apgadinimus: ar draudikas gali už kiekvieną jų skaičiuoti atskirą išskaitą?

Sekite mus „Google“

Norite dažniau matyti „Automobilistika.lt“ naujienas?

Pridėkite „Automobilistika.lt“ prie pageidaujamų šaltinių ir mūsų straipsnius bus lengviau rasti „Google“ paieškoje.

Nuplovus automobilį kartais išryškėja tai, ko anksčiau net nepastebėjote – subraižytos durelės, įlenktas sparnas ar nubrozdintas buferis. Jeigu apgadinimai nedideli, vairuotojas gali nė nežinoti, kada ir kur jie atsirado. Ypač jeigu automobiliu kasdien važinėjama mieste, o nakčiai jis paliekamas daugiabučio kieme ar viešoje stovėjimo aikštelėje.

Turint KASKO draudimą, natūralu dėl remonto kreiptis į draudimo bendrovę. Vis dėlto keli skirtingose kėbulo vietose pastebėti apgadinimai gali sukelti netikėtą ginčą. Draudikas gali nuspręsti, kad jie atsirado per kelis atskirus įvykius, ir už kiekvieną pritaikyti sutartyje numatytą išskaitą.

„Kia EV4“ elektromobilis (nuotr. Automobilistika.lt)
„Kia EV4“ elektromobilis (nuotr. Automobilistika.lt)

Kodėl už kelis apgadinimus gali būti taikomos atskiros išskaitos?

Sudarius KASKO draudimo sutartį, joje paprastai nustatoma besąlyginė išskaita – nuostolio dalis, kurios draudimo bendrovė neatlygina. Pavyzdžiui, jeigu automobilio remontas kainuoja 1 000 eurų, o sutartyje numatyta 150 eurų išskaita, draudikas atlygina 850 eurų.

Daugelyje KASKO sutarčių ši išskaita taikoma kiekvienam atskiram draudžiamajam įvykiui. Jos dydis ir taikymo išimtys priklauso nuo konkrečių draudimo sąlygų. Būtent dėl įvykių skaičiaus kartais kyla nesutarimų.

Jeigu stovėjimo aikštelėje kitas automobilis atsitrenkė į jūsų transporto priemonę ir apgadino dureles bei sparną, abu pažeidimai gali būti vertinami kaip vieno susidūrimo pasekmė.

Kitokia situacija, kai ant tų pačių durelių yra įlenkimas, galinis buferis nubrauktas, o ant variklio dangčio matomi aštriu daiktu padaryti įbrėžimai. Draudikui gali kilti abejonių, ar visi šie pažeidimai atsirado vienu metu.

Tokiu atveju vertinamas ne vien sugadintų detalių skaičius. Reikia nustatyti pažeidimų pobūdį, jų atsiradimo mechanizmą ir galimą tarpusavio ryšį.

Kokios finansinės pasekmės laukia automobilio savininko, kai draudikas nustato kelis atskirus įvykius, atskleidžia 2026 metų lapkritį Lietuvos banke išnagrinėtas ginčas.

Nuplovusi „Toyota Yaris“ aptiko įbrėžimų ir išraižytą užrašą

2026 m. liepos 28 d. moteris, nuplovusi savo „Toyota Yaris“, pastebėjo kėbulo įbrėžimų. Atidžiau apžiūrėjusi automobilį, ji aptiko ir daugiau pažeidimų. Buvo apgadinti sparnai, durelės, abu buferiai, o ant spoilerio kažkas aštriu daiktu išraižė užrašą „Stefan“.

Automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, todėl savininkė apie apgadinimus pranešė draudikui ir kreipėsi į pasirinktą remonto įmonę.

Rugpjūčio 28 d. servisas pateikė sugadintų automobilio dalių nuotraukas ir remonto sąmatą. Įvertinęs šiuos dokumentus, draudikas nusprendė, kad automobilis buvo apgadintas ne vieną kartą. Bendrovė išskyrė keturias pažeidimų grupes ir kiekvienai pritaikė po 150 eurų besąlyginę išskaitą.

Taigi vietoje vienos 150 eurų išskaitos savininkei buvo priskaičiuota 600 eurų. Dėl tokio sprendimo draudimo išmoka sumažėjo papildomais 450 eurų.

Moteris su tokiu vertinimu nesutiko. Jos teigimu, po ankstesnio automobilio plovimo jokių pažeidimų nebuvo matyti. Visi įbrėžimai pastebėti tą pačią dieną, todėl savininkė manė, kad jie galėjo atsirasti per vieną vandalizmo atvejį.

Tokią galimybę, anot jos, patvirtino ir ant spoilerio išraižytas užrašas. Moteris kreipėsi į draudiką su pretenzija, tačiau bendrovė savo sprendimo nepakeitė. Tuomet ginčas pasiekė Lietuvos banką.

„Toyota Yaris“ (nuotr. gamintojo)
„Toyota Yaris“ (nuotr. gamintojo)

Ekspertas nustatė keturias skirtingas apgadinimų grupes

Nagrinėjant ginčą draudikas pateikė specialisto išvadą, kurioje išsamiai išanalizuoti „Toyota Yaris“ kėbulo pažeidimai. Ekspertas nustatė, kad priekinio kairiojo sparno ir vairuotojo durelių įmušimai galėjo atsirasti nuo kontakto su nedideliu kietu buku daiktu.

Galinio buferio ir dešiniojo sparno pažeidimai buvo kitokio pobūdžio. Ten matėsi horizontalūs nubrozdinimai, būdingi slystamam kontaktui su kitu objektu, pavyzdžiui, automobiliu.

Spoilerio įbrėžimai ir išraižytos raidės rodė aštraus daikto poveikį. Šiuos pažeidimus ekspertas siejo su galimu vandalizmo atveju. Dar vieną pažeidimų grupę sudarė priekinio buferio apatinėje dalyje esantis plastiko plyšimas ir nubraukti dažai. Eksperto vertinimu, jie galėjo atsirasti atsitrenkus į standų objektą.

Ištyręs visus keturis apgadinimų tipus, specialistas nustatė, kad pažeidimai skiriasi savo forma, kryptimi ir atsiradimo mechanizmu. Draudiko pateiktoje išvadoje konstatuota, kad nėra pagrindo visus juos sieti su viena bendra priežastimi.

Lietuvos bankas, vertindamas šią išvadą, atkreipė dėmesį į vieną svarbią aplinkybę: skirtingas apgadinimų pobūdis savaime dar neįrodo, kad jie atsirado per atskirus draudžiamuosius įvykius.

Pavyzdžiui, per vieną eismo įvykį automobilis gali atsitrenkti į kelis skirtingus objektus. Tokiu atveju pažeidimai gali skirtis, nors juos sieja viena įvykių seka.

Tačiau „Toyota Yaris“ savininkė nepateikė duomenų, kurie leistų susieti visas keturias apgadinimų grupes su vienu konkrečiu įvykiu. Ji pati nematė, kaip automobilis buvo apgadintas, ir negalėjo nurodyti tikslaus pažeidimų atsiradimo laiko.

Lietuvos bankas įvertino ir moters pateiktus automobilio plovimo dokumentus. Jie patvirtino plovimo faktą, bet ne automobilio kėbulo būklę prieš jį.

Byloje buvo ir policijos raštas, tačiau jame daugiausia perteikti pačios savininkės paaiškinimai. Policija nebuvo nustačiusi objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad visi pažeidimai padaryti vienu metu.

Įvertinęs surinktus įrodymus, Lietuvos bankas pripažino, kad draudikas pagrįstai išskyrė keturis atskirus draudžiamuosius įvykius. 2026 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 429-479 moters reikalavimas perskaičiuoti išmoką, taikant tik vieną išskaitą, buvo atmestas.

Ar draudikas privalo įrodyti, kad automobilis apgadintas kelis kartus?

KASKO draudimo sutartys suteikia draudikams teisę taikyti jose nustatytas išskaitas, tačiau sprendimas jas skaičiuoti kelis kartus turi būti pagrįstas.

Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį, draudimo bendrovė privalo tirti aplinkybes, reikalingas draudžiamajam įvykiui ir žalos dydžiui nustatyti.

To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių jis turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti.

Todėl bendrovei nepakanka pareikšti, kad automobilio apgadinimai atrodo skirtingi. Sprendimas taikyti kelias išskaitas turi būti grindžiamas konkrečiais duomenimis.

Tai gali būti apgadinimų nuotraukos, specialisto išvada, vaizdo įrašai ar kita informacija, leidžianti nustatyti, kaip atsirado pažeidimai. Jeigu draudikas teigia, kad automobilis buvo apgadintas per tris atskirus įvykius, jis turi pagrįsti tokį vertinimą.

Kartu ir automobilio savininko pateikiama versija turi būti paremta įrodymais. Vien prielaidos, kad visus pažeidimus galėjo padaryti tas pats asmuo, gali nepakakti.

Minėtame ginče Lietuvos bankas nenustatė, kad draudiko ekspertas būtų netinkamai įvertinęs apgadinimus. Savininkė taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti specialisto išvadomis.

Ką daryti pastebėjus kelis automobilio apgadinimus?

Jeigu automobilį radote subraižytą ar kitaip apgadintą, neskubėkite jo remontuoti arba poliruoti pažeistų vietų. Pirmiausia reikėtų užfiksuoti kėbulo būklę.

Naudinga nufotografuoti visą automobilį iš skirtingų pusių, o tuomet atskirai užfiksuoti kiekvieną pažeidimą. Nuotraukose turėtų matytis ne tik pats įbrėžimas ar įlenkimas, bet ir jo vieta automobilio kėbule.

Jeigu galite nustatyti, kur transporto priemonė stovėjo prieš pastebint žalą, verta užfiksuoti ir aplinką. Pavyzdžiui, jeigu apgadinimus aptikote po nakties daugiabučio kieme, gali būti naudingi netoliese esančių stebėjimo kamerų įrašai.

Jeigu įtariate vandalizmą, apie įvykį reikėtų pranešti policijai, laikantis draudimo sutartyje nustatytų sąlygų. Policijos surinkti duomenys gali būti svarbūs nustatant, ar skirtingus pažeidimus sieja vienas įvykis.

Pranešti draudikui taip pat reikėtų kuo greičiau, neviršijant sutartyje nustatyto termino. Jeigu turite ankstesnių automobilio nuotraukų, kuriose gerai matoma jo būklė, jas verta išsaugoti. Tokios nuotraukos gali padėti nustatyti laikotarpį, per kurį atsirado nauji pažeidimai.

Kilus ginčui ypač naudinga vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas pats apgadinimo momentas. Ji gali parodyti, ar kelios sugadintos detalės nukentėjo per vieną susidūrimą, ar skirtingomis aplinkybėmis. Vien automobilio plovimo kvitas ar paaiškinimas, kad vakar įbrėžimų nepastebėjote, ne visada bus pakankamas įrodymas.

Kaip ginčyti draudiko pritaikytas išskaitas?

Jeigu draudikas kelis automobilio apgadinimus priskiria atskiriems įvykiams, pirmiausia reikėtų paprašyti paaiškinti, kaip toks sprendimas priimtas.

Savininkas gali reikalauti pateikti išmokos apskaičiavimą, nurodyti taikytas draudimo sutarties sąlygas ir paaiškinti, kuo pagrįstas nustatytas draudžiamųjų įvykių skaičius.

Jeigu bendrovė rėmėsi ekspertiniu vertinimu, verta paprašyti jo išvadų. Susipažinus su dokumentais galima įvertinti, ar draudikas iš tiesų nustatė skirtingą apgadinimų kilmę, ar tik padarė prielaidą remdamasis jų išsidėstymu.

Jeigu su sprendimu nesutinkate, draudimo bendrovei reikia pateikti rašytinę pretenziją. Joje svarbu nurodyti konkrečius argumentus ir pridėti turimus įrodymus.

Pretenziją būtina pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kai sužinojote apie galimą savo teisių pažeidimą. Draudikas paprastai turi atsakyti per 15 darbo dienų. Išskirtiniais atvejais atsakymo pateikimo terminas gali būti pratęstas iki 35 darbo dienų, apie tai informuojant vartotoją.

Jeigu bendrovės atsakymas netenkina arba per nustatytą terminą jo negaunate, galite kreiptis į Lietuvos banką. Prašymas nagrinėti vartojimo ginčą turi būti pateiktas per vienus metus nuo pretenzijos draudikui pateikimo dienos.

Lietuvos bankas tokius ginčus nagrinėja nemokamai. Jo sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl ginčo šalys taip pat gali kreiptis į teismą.

Jeigu nesutarimas susijęs su apgadinimų kilme, gali būti naudinga nepriklausomo specialisto išvada. Ji turėtų ne vien išvardyti sugadintas detales, bet ir paaiškinti, ar jų pažeidimus galėjo sukelti vienas įvykis.

Patiko? Pasidalinkite

Šiuo metu populiaru

Jus turėtų sudominti