Kai sankryžoje stovi ženklas „Duoti kelią“ ar „Stop“, klausimų paprastai nekyla. Kur kas įdomiau tampa ten, kur pirmumo ženklų nėra – ypač siauresnėse miesto gatvėse, individualių namų kvartaluose ar mažesnėse gyvenvietėse.
Tuomet vairuotojai neretai vadovaujasi tuo, kas atrodo logiška: platesnė gatvė turbūt pagrindinė, intensyvesnis kelias taip pat turėtų turėti pirmenybę, o važiuojantis tiesiai esą turi pirmumą prieš iš šono atvažiuojantį automobilį.
Tačiau Kelių eismo taisyklės pirmumo pagal gatvės plotį, automobilių skaičių ar vairuotojo nuojautą nenustato. Kai susikerta lygiaverčiai keliai, galioja visai kitas principas.
Platesnis kelias savaime nėra pagrindinis
Pirmiausia reikia nustatyti, ar susikertantys keliai apskritai yra lygiaverčiai. KET pagrindinį kelią apibrėžia pagal kelio ženklus ir dangos rūšį.
Jei pirmumo nenustato kelio ženklai, reikia žiūrėti į kelio dangą. Asfaltuotas ar kita kietąja danga padengtas kelias turi pirmumą prieš žvyrkelį ar kelią be dangos, o žvyrkelis – prieš kelią be dangos. Tačiau kelio plotis į šį sąrašą nepatenka.
Todėl keturių eismo juostų gatvė nebūtinai turi pirmumą prieš siauresnę gatvę vien dėl to, kad atrodo svarbesnė. Jeigu nėra pirmumą nustatančių ženklų, o keliai pagal dangą lygiaverčiai, reikia vadovautis lygiavertėms sankryžoms taikomomis taisyklėmis.
| Situacija | Kas lemia pirmumą? |
|---|---|
| Viename kelyje stovi ženklas „Duoti kelią“ arba „Stop“ | Kelio ženklai |
| Vienas kelias pažymėtas kaip pagrindinis | Kelio ženklai |
| Susikerta asfaltuotas ir žvyro kelias | Kietąją dangą turintis kelias yra pagrindinis |
| Susikerta žvyro ir kelias be dangos | Žvyro kelias yra pagrindinis |
| Abu keliai vienodos dangos, pirmumo ženklų nėra | Taikoma lygiavertės sankryžos taisyklė |
| Vienas kelias tiesiog platesnis | Vien plotis pirmumo nesuteikia |
Kada galioja dešinės rankos taisyklė?
Lygiaverčių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančiai transporto priemonei, jeigu jų važiavimo trajektorijos kertasi. Būtent ši nuostata kasdienėje kalboje vadinama dešinės rankos taisykle.
Pavyzdžiui, prie nepažymėtos keturšalės sankryžos atvažiuoja du automobiliai. Vienas iš jų kitam yra iš dešinės. Jeigu jų trajektorijos susikirs, kairėje esantis vairuotojas turi jį praleisti.
Jeigu automobiliai gali pravažiuoti nekliudydami vienas kitam ir jų judėjimo kryptys nesikerta, vien faktas, kad viena transporto priemonė yra dešinėje, savaime nereiškia, jog dėl jos būtina sustoti.
„Aš važiuoju tiesiai“ pirmumo savaime nesuteikia
Tai vienas dažnesnių klaidingų įsitikinimų. Lygiaverčių kelių sankryžoje pirmiausia svarbu ne tai, kas važiuoja tiesiai, o iš kurios pusės artėja kita transporto priemonė.
Jeigu vairuotojas važiuoja tiesiai, tačiau iš jo dešinės artėja automobilis, kurio trajektorija kertasi su jo trajektorija, jis privalo tą automobilį praleisti.
Vis dėlto posūkis į kairę turi papildomą sąlygą. KET numato, kad į kairę sukantis ar apsisukantis vairuotojas turi duoti kelią priešinga kryptimi lygiaverčiu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, kurios juda tiesiai arba suka į dešinę.
O jei prie sankryžos vienu metu atvažiuoja keli automobiliai?
Su dviem automobiliais situacija dažniausiai aiški. Daugiau painiavos kyla tada, kai prie lygiavertės sankryžos beveik vienu metu atvažiuoja trys ar keturios transporto priemonės. Vis dėlto, pagrindinis principas nesikeičia – kiekvienas vairuotojas vertina, ar jo dešinėje yra transporto priemonė, kurią reikia praleisti.
Jeigu susidaro situacija, kai visi vairuotojai vienas kitam turi duoti kelią, KET nenustato atskiros „ketvirto automobilio taisyklės“, kuri automatiškai suteiktų pirmumą vienam iš jų. Tokiu atveju vairuotojai turi elgtis atsargiai ir savo veiksmais aiškiai suderinti, kas pradeda važiuoti pirmas.
Svarbiausia nepradėti judėti vien todėl, kad kitas vairuotojas kelias sekundes delsia. Prieš įvažiuojant į sankryžą vis tiek būtina įsitikinti, kad kitas eismo dalyvis iš tiesų suteikia galimybę pravažiuoti.
Pagrindinis kelias gali pasukti
Situacija tampa kiek sudėtingesnė, kai pirmumo ženklai rodo, kad pagrindinis kelias sankryžoje keičia kryptį. Tokiu atveju pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai tarpusavyje turi vadovautis lygiaverčių kelių sankryžos taisyklėmis. Tą patį tarpusavyje daro ir šalutiniais keliais atvažiuojantys vairuotojai.
Pavyzdžiui, jei pagrindinis kelias sankryžoje suka į dešinę, du juo atvažiuojantys automobiliai vis tiek turi įvertinti vienas kito padėtį ir planuojamas trajektorijas.
Tai viena priežasčių, kodėl prieš sankryžą svarbu matyti ne tik geltoną rombo formos ženklą „Pagrindinis kelias“, bet ir papildomą lentelę, rodančią pagrindinio kelio kryptį.
Iš kiemo išvažiuojančiam „dešinės rankos taisyklė“ nepadės
Ne kiekvienas dviejų važiuojamų kelių susijungimas yra lygiavertė sankryža. Į kelią iš kiemo, degalinės, įmonės teritorijos, stovėjimo aikštelės ar kitos šalia kelio esančios teritorijos įvažiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
KET ir teisės aktuose vartojama sankryžos sąvoka taip pat atskiria įprastą kelių susikirtimą nuo įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją ar išvažiavimo iš jos – tokios vietos sankryžomis nelaikomos.
| Iš kur išvažiuojama? | Ar galima remtis dešinės rankos taisykle? |
|---|---|
| Iš lygiaverčio kelio | Taip, jei tenkinamos kitos sąlygos |
| Iš gyvenamojo namo kiemo į gatvę | Ne |
| Iš degalinės į kelią | Ne |
| Iš stovėjimo aikštelės į kelią | Ne |
| Iš įmonės ar prekybos centro teritorijos | Ne |
Išvažiuojant iš gyvenamosios zonos pirmumas taip pat nesuteikiamas
Gyvenamoji zona turi atskirą KET režimą. Joje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones, o leistinas greitis negali viršyti 20 km/val.
Tačiau vairuotojui išvažiuojant iš gyvenamosios zonos į kitą kelią galioja dar viena svarbi taisyklė – jis privalo duoti kelią tuo keliu artėjančioms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį kerta.
Jei kelio dangos nustatyti neįmanoma, spėlioti nereikia
Žiemą ar po stipraus snygio gali būti neaišku, ar kertamas kelias asfaltuotas, žvyruotas, ar turi kitokią dangą.
Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų bei ženklų, įspėjančių apie sankryžą su šalutiniu keliu, nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.
Kokia bauda gresia nepraleidus kito automobilio?
Vien tai, kad vairuotojas suklydo nustatydamas, kuris kelias pagrindinis, nuo atsakomybės neatleidžia.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą numatyta 60–90 eurų bauda.
Už šioje dalyje numatytus pažeidimus taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Teismų praktikoje ši nuostata taikoma ir eismo įvykiams, kilusiems vairuotojui nepraleidus pirmumo teisę turėjusios transporto priemonės.
Jeigu dėl pirmumo taisyklių pažeidimo kyla eismo įvykis, konkreti situacija vertinama pagal visas aplinkybes – vairuotojų veiksmus, kelio ženklus, ženklinimą, automobilių trajektorijas ir kitus duomenis.
