Automobilių stovėjimo aikštelėse kartais pakanka vieno stipresnio vėjo gūsio, kad atidarytos durelės atsitrenktų į greta stovintį automobilį. Miesto gatvėje toks pat neatsargus judesys gali turėti gerokai rimtesnių pasekmių – pro šalį važiuojantis dviratininkas ar motociklininkas gali nespėti išvengti staiga atsivėrusių durelių.
Nors automobilis tokiais atvejais dažniausiai stovi, įvykio aplinkybės gali būti vertinamos visai ne taip, kaip tikisi jo savininkas. Ypač tada, kai dureles atidarė ne vairuotojas, o keleivis.
Kas tokiu atveju laikomas atsakingu už padarytą žalą? Ar ją privalo atlyginti automobilio draudikas? O gal remonto išlaidas turi padengti pats dureles atidaręs žmogus?
Durelių negalima atidaryti neįsitikinus, kad tai saugu
Kelių eismo taisyklės aiškiai draudžia atidaryti sustojusio automobilio dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
Pavyzdžiui, vairuotojas gali visiškai teisėtai sustoti gatvės pakraštyje, tačiau tai nesuteikia teisės atidaryti durelių neįsitikinus, kad iš paskos neartėja dviratininkas arba kitas automobilis.
Tas pats galioja ir stovėjimo aikštelėje. Jeigu šalia stovi kita transporto priemonė, dureles reikia atidaryti taip, kad jos nekliudytų gretimo automobilio.
Svarbu ir tai, kad keleiviams taikomi papildomi reikalavimai. KET numato, jog išlipti į važiuojamąją dalį leidžiama tik tada, kai neįmanoma išlipti šaligatvio ar kelkraščio pusėje ir kai toks veiksmas nekels pavojaus kitiems. Todėl keleivis, nusprendęs išlipti tiesiai į eismo juostą, negali teisintis tuo, kad automobilis jau buvo sustojęs.
Dureles atidarė keleivis: ar vairuotojas taip pat atsakingas?
Iš pirmo žvilgsnio atsakymas gali atrodyti paprastas. Jeigu dureles atidarė keleivis, už savo veiksmus jis ir turi atsakyti, tačiau Lietuvos teismų praktika rodo, kad situacija nėra tokia vienareikšmė.
2015 metų liepą prekybos centro stovėjimo aikštelėje pro stovintį „Subaru Impreza“ važiavo „Peugeot 607“. Tuo metu buvo atidarytos stovinčio „Subaru“ priekinės keleivio durelės.
Jos kliudė pravažiuojantį automobilį ir apgadino jo sparną, posūkio žibintą, šoninį veidrodėlį bei abi dureles. Nukentėjusio automobilio savininkas siekė prisiteisti 731 eurą, tačiau kilo ginčas, kas privalo atlyginti žalą. Dureles atidarė keleivis, o ne automobilio vairuotojas.
Galiausiai byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. 2017 metų balandžio 28 dieną priimtoje nutartyje teismas pabrėžė, kad vairuotojo pareiga pasirūpinti eismo saugumu nesibaigia vos sustabdžius automobilį.
Vairuotojas turi imtis būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti iki pat jų išlaipinimo pabaigos. Tam jis gali naudoti galinio vaizdo veidrodėlius, įspėti keleivius apie artėjantį transportą ir pasirinkti saugią sustojimo vietą.
Teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo 731 euro žalos atlyginimas buvo priteistas iš automobilio vairuotojo. Taigi vien faktas, kad dureles atidarė keleivis, savaime neatleidžia vairuotojo nuo civilinės atsakomybės.
Keleiviui taip pat gali būti skirta bauda
Tai, kad vairuotojas turi pareigą pasirūpinti saugiu keleivių išlaipinimu, nereiškia, jog keleivis gali ignoruoti KET.
Šį klausimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsamiai nagrinėjo kitoje byloje. 2018 metų spalį iš pavežėjo automobilio „Toyota Prius“ lipusi keleivė atidarė dureles ir kliudė pro šalį važiavusį „Volvo S60“. Per susidūrimą buvo apgadinti abu automobiliai.
Policija keleivei skyrė 40 eurų baudą, tačiau ji su tokiu sprendimu nesutiko. Ginčas pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
2019 metų lapkričio 14 dieną priimtoje nutartyje teismas išaiškino, kad keleivis yra visavertis eismo dalyvis, kuriam taip pat privaloma laikytis KET.
Teismo vertinimu, net jeigu pavežėjas neužtikrino visiškai saugaus išlaipinimo, tai nepanaikino pačios keleivės pareigos įsitikinti, kad atidarydama dureles ji nekliudys kitiems.
Galiausiai keleivei skirta 40 eurų bauda buvo palikta galioti.
Ar už durelėmis apgadintą automobilį sumokės draudimas?
Įprastas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas skirtas kitų asmenų patirtai žalai atlyginti. Tačiau anksčiau draudikams ir nukentėjusiesiems kartais kildavo ginčų dėl vienos aplinkybės – ar stovinčio automobilio durelėmis padaryta žala apskritai laikoma draudžiamuoju įvykiu. Tokį ginčą 2019 metais nagrinėjo ir Lietuvos bankas.
Vairuotojas stovėjimo aikštelėje atidarė savo automobilio dureles ir apgadino greta stovėjusią transporto priemonę. Draudimo bendrovė atsisakė mokėti išmoką, argumentuodama, kad abu automobiliai stovėjo, todėl įvykis nelaikytinas draudžiamuoju, tačiau Lietuvos bankas su tokiu vertinimu nesutiko.
Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, jis išaiškino, kad automobilio durelių atidarymas yra įprastas transporto priemonės naudojimas. Todėl žala gali būti atlyginama pagal privalomąjį draudimą net tada, kai automobilis nejudėjo.
Vadinasi, vien tai, kad žalą padaręs automobilis stovėjo, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti draudimo išmokos.
Vis dėlto kiekvienu atveju būtina nustatyti, kas atsakingas už žalą ir ar įvykis patenka į privalomojo draudimo apsaugą. Ypač svarbu tai išsiaiškinti, kai dureles atidarė keleivis.
Kas pasikeičia, jeigu nukenčia dviratininkas?
Stovėjimo aikštelėje atidarytomis durelėmis dažniausiai apgadinamas kito automobilio kėbulas. Tačiau gatvėje tokia klaida gali baigtis žmogaus sužalojimu.
Dviratininkas, netikėtai pamatęs prieš save atidaromas dureles, gali nespėti sustoti. Atsitrenkęs į jas jis gali nukristi ant važiuojamosios dalies, kuria tuo metu juda ir kiti automobiliai.
Tokiu atveju žala neapsiriboja dviračio remontu. Gali atsirasti gydymo, reabilitacijos, prarastų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo klausimų.
Vieną tokių bylų 2023 metais nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Nagrinėtu atveju automobilio keleivė, prieš atidarydama galines dureles, neįsitikino, kad tai saugu, ir kliudė dviračių taku važiavusį žmogų.
Dviratininkas kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą buvo vertinami tiek keleivės, tiek automobilio vairuotojo veiksmai, taip pat paties dviratininko elgesys.
Teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš keleivės 277,50 euro neturtinei žalai atlyginti.
O jeigu į jau atidarytas dureles atsitrenkia automobilis?
Ne kiekvienas susidūrimas su atidarytomis durelėmis reiškia, kad atsakomybė automatiškai tenka jas atidariusiam žmogui.
Pavyzdžiui, jeigu durelės buvo atidarytos jau kurį laiką, o pro šalį važiuojantis automobilis jas kliudė, būtina nustatyti, ar jo vairuotojas turėjo galimybę kliūties išvengti.
Svarbu, kokiu atstumu buvo prasilenkiama, ar atidarytos durelės buvo gerai matomos ir ar pravažiuojančio automobilio vairuotojas pasirinko saugų greitį.
Tačiau jeigu durelės staiga atidaromos prieš pat priartėjantį automobilį ar dviratininką, pagrindinis klausimas jau kitas – ar jas atidaręs žmogus įsitikino, kad tai saugu.
Kokia bauda gresia už neatsargiai atidarytas dureles?
Pavyzdžiui, už vairuotojo padarytą KET pažeidimą, kuriam Administracinių nusižengimų kodekse nenumatyta atskira sankcija, gali būti taikoma 10–12 eurų bauda.
Kitaip vertinami keleivių veiksmai, jeigu dėl KET pažeidimo apgadinamas kitas automobilis ar turtas.
Pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį už tokį pažeidimą numatyta 40–60 eurų bauda. Būtent ši nuostata buvo taikyta anksčiau aptartoje byloje, kurioje pavežėjo keleivė atidarytomis durelėmis apgadino pravažiuojantį automobilį.
Jeigu dėl neatsargiai atidarytų durelių sužalojamas žmogus, atsakomybė priklauso nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, nustatytų pažeidimų ir kitų aplinkybių. Sunkesniais atvejais gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė.
Ką daryti, jeigu durelėmis jau kliudėte kitą automobilį?
Jeigu atidarytomis durelėmis apgadinote kitą transporto priemonę, svarbu tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes.
Jeigu žmonės nenukentėjo, įvykio dalyviai sutaria dėl aplinkybių, nėra įtarimų dėl neblaivumo ir dalyvauja apgadinto turto savininkas, paprastai pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tam galima naudoti oficialią elektroninę deklaravimo sistemą „draudimoivykiai.lt“.
Tačiau jeigu įvykio metu žmogus sužalotas, dalyviai nesutaria dėl aplinkybių arba apgadinto automobilio savininko nėra vietoje, reikia kreiptis į policiją telefonu 112.
Vien palikti raštelį su telefono numeriu ant apgadinto automobilio priekinio stiklo nepakanka. Prieš patraukiant automobilius, jeigu tai saugu ir jie netrukdo eismui, verta nufotografuoti jų padėtį, atidarytas dureles ir matomus apgadinimus. Ypač naudingi gali būti vaizdo registratorių ar stovėjimo aikštelės kamerų įrašai.
