Dar visai neseniai JAV institucijos žadėjo automobilių entuziastams, kad smulkūs techniniai patobulinimai nebus kriminalizuojami, o visas dėmesys bus sutelktas išskirtinai į didžiuosius nelegalių programinės įrangos modifikacijų kūrėjus.
Šiandien situacija pasikeitė neatpažįstamai. Prisidengdama aplinkosauga, JAV Teisingumo departamentas pradėjo beprecedentį skaitmeninį reidą, griaunantį ankstesnius pažadus.
Visos šios istorijos pradžia automobilių bendruomenei atrodė itin daug žadanti. Aplinkos apsaugos agentūra ir naujieji vyriausybės atstovai ankstesniais metais viešai deklaravo, kad raganų medžioklė prieš pavienius asmenis, garažuose tobulinančius savo automobilius, yra baigta.
Tuometinis valstybės aparatas pripažino, kad persekioti kiekvieną vairuotoją, kuris programiškai pakoreguoja variklio valdymo bloką, yra tiesiog viešųjų išteklių švaistymas. Pagrindiniu taikiniu turėjo tapti dideli pramonės žaidėjai, kurie už nedidelį mokestį apeidavo gamyklinę programinę įrangą ir padidindavo variklių galią.
Pavieniai vairuotojai turėjo likti ramybėje. Tačiau dabar, 2026-ųjų viduryje, įvyko šokiruojantis posūkis. Naujieji vyriausybės veiksmai akivaizdžiai nukreipti į modernių Amerikos automobilių tobulintojų paralyžiavimą.
Netikėti šaukimai technologijų ir prekybos milžinėms
Šiomis dienomis JAV Teisingumo departamentas oficialiai įteikė teisiškai įpareigojančius šaukimus technologijų milžinėms „Apple“ ir „Google“. Reikalavimas yra tiesmukas ir keliantis nerimą: vyriausybės tyrėjai nori gauti visus vardus, adresus, telefono numerius ir atsisiuntimų istoriją tų vartotojų, kurie savo telefonuose turi įsidiegę programėlę „EZ Lynk Auto Agent“.
Tarsi to būtų negana, panašūs reikalavimai pasiekė ir prekybos tinklų „Amazon“ bei „Walmart“ vadovų stalus. Iš jų vyriausybė reikalauja pirkėjų, kurie fizinėse ar internetinėse parduotuvėse įsigijo diagnostikos modulius, sąrašų. Skaičiuojama, kad šis masinis zondas palies mažiausiai šimtą tūkstančių žmonių.
Minėta mobilioji programėlė JAV yra paprasčiausias ir populiariausias būdas padidinti didžiulių dyzelinių pikapų galią. Ji sukėlė tikrą revoliuciją rinkoje, pasiūlydama automobilių sistemų derinimą debesijoje tiesiog per išmanųjį telefoną. Nors ši programa dažnai naudojama legaliems galios padidinimams, ji pernelyg lengvai atvėrė duris ir kur kas gilesniems, ne visada teisėtiems sistemos pakeitimams.
Kaimanų salų šešėlis
Viso šio chaoso centre atsidūrė Kaimanų salose registruota bendrovė „EZ Lynk“. JAV vyriausybė su šia įmone teismuose bylinėjasi dar nuo 2021 metų dėl Švaraus oro įstatymo pažeidimų. Pagrindinis kaltinimas – įmonės programinė ir techninė įranga leidžia vairuotojams visiškai apeiti gamyklines išmetamųjų teršalų kontrolės sistemas.
Kai automobilio savininkas fiziškai pašalina kietųjų dalelių filtrą arba „AdBlue“ įpurškimo sistemą, „EZ Lynk“ programėlė perrašo variklio valdymo bloko kodą.
Dėl šios priežasties automobilio kompiuteris nustoja ieškoti trūkstamų ekologinių komponentų, nefiksuoja klaidų ir neįjungia avarinio režimo, ribojančio variklio galią. Teisminė kova tęsėsi ne vienerius metus, kol federaliniai teismai galiausiai atmetė įmonės gynybą. „EZ Lynk“ bandė įrodyti, kad jie yra tik neutrali debesijos platforma ir neprisiima atsakomybės už vartotojų įkeltą nelegalią programinę įrangą.
Teismui pripažinus, kad įmonė yra visiškai atsakinga už pagalbą pažeidžiant įstatymus, tyrėjai griebėsi radikalių veiksmų. Užuot bandę išnarplioti sudėtingas Kaimanų salų ofšorų schemas, jie nusprendė pasitelkti technologijų gigantus ir smogti tiesiai per bendrovės klientus.
Absurdiška teisininkų logika ir precedento baimė
Būdas, kuriuo Teisingumo departamentas bando pateisinti šį masinį kišimąsi į privatumą, piktina ne tik automobilių entuziastus, bet ir konstitucinės teisės ekspertus.
Vyriausybės atstovai dievagojasi, kad duomenys renkami ne tam, jog būtų nubaustas šimtatūkstantinis vairuotojų būrys. Oficialiai teigiama, kad iš šio sąrašo norima tik atrinkti reprezentatyvią liudytojų imtį procesui prieš „EZ Lynk“.
Tačiau antrasis vyriausybės argumentas skamba dar grėsmingiau. Valstybės atstovai teisme pareiškė, kad vartotojai, diegdami programėlę ir paspaudę mygtuką, kuriuo patvirtina sutinkantys su naudojimo sąlygomis, esą savanoriškai atsisakė bet kokių teisinių pretenzijų į savo duomenų privatumą.
Pirminiais duomenimis, „Apple“ ir „Google“ neketina lengvai pasiduoti ir teisme aršiai priešinasi šiam spaudimui. Skaitmeninių teisių gynėjai perspėja, kad vyriausybė peržengia raudonas linijas. „EZ Lynk“ programėlė toli gražu nenaudojama vien nelegaliam išmetamųjų dujų sistemų apėjimui. Tūkstančiai žmonių ją naudoja visiškai legaliai diagnostikai, variklio klaidų kodų nuskaitymui ar tiesiog darbinių parametrų stebėjimui.
Tokiu būdu valdžia į vieną katilą meta ir nekaltus vairuotojus, ir tuos, kurie sąmoningai teršia aplinką. Be to, jei institucijos priverstų vairuotojus liudyti apie savo pačių automobilių modifikacijas, būtų pažeistas konstitucinis draudimas liudyti prieš save.
Šis tūkstančių žmonių taikiklis yra pats didžiausias tokio pobūdžio reidas prieš mobiliųjų programėlių vartotojus visoje JAV istorijoje. Jei Teisingumo departamentas laimės šią bylą, bus sukurtas itin pavojingas precedentas. Tai reikštų, kad ateityje valstybė galės bet kada atskleisti tapatybę bet kurio asmens, atsisiuntusio valdininkams neįtikusią programėlę.