Nors automobilių pramonė biobrandalus pristato kaip prieinamą alternatyvą naftai, aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“ (T&E) pateikė priešingą išvadą.
Naujausio tyrimo duomenimis, pažangieji biodegalai netaps masiniu sprendimu, nes jų kaina yra neproporcingai aukšta, palyginti su elektra.
Važiavimas biodegalais – prabanga pirkėjui
Mokslininkai išanalizavo HVO (iš augalinio aliejaus ir maisto atliekų gaminamo dyzelino) sąnaudas. Rezultatai rodo, kad naudoti tokį kurą yra vidutiniškai 79 proc. brangiau nei įkrauti elektromobilį.
Pavyzdžiui, nuvažiuoti 100 kilometrų naudojant elektrą Europos Sąjungoje kainuoja apie 7 eurus. Tuo tarpu pilant gryną HVO dyzeliną, tos pačios distancijos kaina šokteli iki 13 eurų.
T&E perspėja, kad jei pramonė bus priversta pereiti prie dar mažiau išvystytų biodegalų technologijų, jų kaina gali būti net 110 proc. didesnė nei elektros energijos. Tai reikštų milžinišką finansinę naštą vidutiniam vairuotojui.
Politinė kova dėl 2035-ųjų
Šios studijos rezultatai naudojami kaip argumentas diskusijose su Europos Sąjungos institucijomis. Šalys, kuriose automobilių pramonė užima itin svarbią vietą, pavyzdžiui, Vokietija ir Italija, siekia sušvelninti vidaus degimo variklių draudimą po 2035 metų. Jų siūlymas – pripažinti biodegalais varomus automobilius neutraliais klimatui.
Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad pažangiųjų biodegalų kiekis yra labai ribotas. Jei gamintojų lobistams pavyks pasiekti savo, vairuotojai bus priversti pirkti itin brangią technologiją, kuriai paprasčiausiai neužteks degalų išteklių.
Išteklių trūkumas griauna „žaliąją“ idėją
Vienas didžiausių iššūkių – žaliavų tvarumas. HVO gaminamas iš panaudoto kepimo aliejaus ar žemės ūkio likučių. Tačiau šių atliekų kiekis nėra begalinis.
Siekiant didinti gamybos apimtis, tektų auginti specialias kultūras, pavyzdžiui, saulėgrąžas, vien degalų gamybai. Tokiu atveju produktas prarastų savo ekologišką vertę, nes žemės plotai būtų naudojami ne maistui, o kurui.
Be to, automobilių sektorius šioje srityje turi rimtą konkurentą – aviaciją. Europos oro linijos pagal „ReFuelEU“ reglamentą privalo naudoti tvarų kurą, o už nevykdymą gresia didžiulės baudos.
Tikėtina, kad aviacijos sektorius nupirks didžiąją dalį prieinamų biodegalų, todėl kaina paprastiems automobilių savininkams tik dar labiau kils.
Galiausiai ekspertai daro išvadą, kad biodegalai gali būti laikinas sprendimas pasiturintiems vartotojams, tačiau jie neturėtų tapti pagrindine alternatyva visiems.
Priešingu atveju visuomenei teks brangiai mokėti už sprendimą, kuris nėra toks ekologiškas, kaip bandoma pavaizduoti.