Eismo spūstyse neretai pasitaiko situacijų, kai viena automobilių eilė juda gerokai lėčiau už kitą. Vieni vairuotojai kantriai laukia savo eilės, kiti bando persirikiuoti paskutinę akimirką, o treti, nenorėdami nieko įleisti, sumažina atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio.
Tokie manevrai dažnai sukelia konfliktų, tačiau ne visada lengva nustatyti, kuris vairuotojas teisus. Vienu atveju įleisti persirikiuojantį automobilį privaloma, kitu tokio reikalavimo nėra. Be to, Kelių eismo taisyklės numato išimtis, apie kurias nemažai vairuotojų tiesiog pamiršta.
Kada persirikiuojanti norintis vairuotojas privalo duoti kelią?
Pagrindinis persirikiavimo principas nustatytas KET 104 punkte, kuriame rašoma, kad vairuotojas, ketinantis pakeisti eismo juostą, privalo duoti kelią transporto priemonėms, kurios gretima juosta jau važiuoja ta pačia kryptimi.
Pavyzdžiui, jei dviejų eismo juostų gatve važiuojantis vairuotojas nori iš dešiniosios juostos persirikiuoti į kairiąją, jis turi palaukti, kol galės saugiai atlikti manevrą. Kairiąja juosta važiuojančio automobilio vairuotojas neprivalo stabdyti vien todėl, kad kažkas įjungė posūkio signalą, todėl iškart norime pabrėžti, kad įjungtas posūkio signalas pirmumo nesuteikia. Jis tik įspėja kitus eismo dalyvius apie ketinimą atlikti manevrą.
Ši taisyklė galioja ir tada, kai vairuotojas nori persirikiuoti dėl lėčiau važiuojančio automobilio, artėjančio posūkio ar kitos priežasties. Vis dėlto yra svarbi išimtis.
„Užtrauktuko“ principas: kada įleisti kitą automobilį privaloma?
Kai viena eismo juosta uždaroma dėl kelio remonto, eismo įvykio ar kitos kliūties, automobiliams tenka persirikiuoti į gretimą juostą. Jei susidaro eilė, pradeda galioti KET 105 punktas.
Jame nustatyta, kad jeigu kelyje yra bent dvi tos pačios krypties eismo juostos, vienoje jų eismas negalimas ir susidaro transporto priemonių eilė, gretima juosta važiuojantis vairuotojas privalo įleisti vieną automobilį iš negalinčios toliau važiuoti juostos.
Būtent taip veikia vadinamasis „užtrauktuko“ principas. Automobiliai iš dviejų eilių į bendrą srautą įsilieja paeiliui, tačiau kartu norime priminti vieną taisyklę, kurią vairuotojai neretai pamiršta.
KET nurodo, kad persirikiuojantis vairuotojas privalo įsitikinti, jog jam duodamas kelias. Vadinasi, net ir tada, kai kitas vairuotojas privalo įleisti, negalima staiga sukti į gretimą juostą neįsitikinus, kad manevras bus saugus.
Taip pat svarbu suprasti, kad „užtrauktuko“ principas nėra universalus leidimas persirikiuoti bet kurioje spūstyje. KET 105 punktas taikomas tada, kai vienoje juostoje eismas negalimas ir yra susidariusi transporto priemonių eilė.
Ar galima važiuoti iki pat besibaigiančios juostos pabaigos?
Nemažai vairuotojų, pamatę pranešimą apie priekyje siaurėjantį kelią, iš karto persirikiuoja į kitą juostą. Tačiau kiti važiuoja toliau, kol priartėja prie vietos, kurioje jų juosta baigiasi. Būtent pastarieji neretai sulaukia nepasitenkinimo. Vis dėlto toks elgesys savaime nereiškia KET pažeidimo.
Esant sąlygoms, kuriomis taikomas „užtrauktuko“ principas, rekomenduojama išnaudoti visą turimą eismo juostos ilgį ir į bendrą srautą įsilieti ties susiaurėjimu.
Jeigu visi vairuotojai pradeda persirikiuoti gerokai anksčiau, viena juosta lieka beveik tuščia, o kitoje susidaro ilga automobilių eilė. Tokia spūstis gali nusidriekti iki sankryžos ir trukdyti kitomis kryptimis važiuojančiam transportui.
Tačiau važiavimas iki juostos pabaigos nėra leidimas veržtis tarp automobilių. Artėjant prie susiaurėjimo reikia sumažinti greitį, iš anksto parodyti posūkio signalą ir įsitikinti, kad gretimoje juostoje važiuojantis vairuotojas suteikia galimybę persirikiuoti.
Kada „užtrauktuko“ principas negalioja?
Svarbu atskirti kelias iš pirmo žvilgsnio panašias situacijas.
| Situacija | Kokia taisyklė galioja? |
|---|---|
| Viena eismo juosta uždaryta, joje susidarė automobilių eilė | Taikomas „užtrauktuko“ principas |
| Vairuotojas įprastai keičia eismo juostą | Persirikiuojantis privalo duoti kelią |
| Vairuotojas įsilieja į eismą iš greitėjimo juostos | Privalo duoti kelią pagrindiniu srautu važiuojantiems ir į lėtėjimo juostą persirikiuojantiems automobiliams |
| Du automobiliai vienu metu persirikiuoja į tą pačią juostą | Paprastai pirmumą turi dešinėje esantis automobilis, išskyrus KET numatytą greitėjimo juostos atvejį |
| Vairuotojas nori pakeisti juostą vien todėl, kad gretimoje eilė juda greičiau | „Užtrauktuko“ principas netaikomas |
Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas pastebi, kad kairioji eismo juosta juda sparčiau, ir nusprendžia į ją persirikiuoti, jis negali reikalauti, kad kiti automobiliai jį įleistų.
Net ir tada, kai transporto srautas juda labai lėtai, vien spūsties nepakanka „užtrauktuko“ principui taikyti. Be to, KET 110 punktas nustato, kad esant labai intensyviam eismui, kai visos juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.
Įvažiuojant iš greitėjimo juostos galioja kita taisyklė
Greitėjimo juosta – dar viena vieta, kur vairuotojai dažnai tikisi, kad kiti juos privalo įleisti. Tačiau KET 112 punkte nustatyta kitokia tvarka.
Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo ja važiuoti ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią gretima juosta važiuojančioms transporto priemonėms. Tad greitėjimo juostos pabaiga savaime nesuteikia pirmumo prieš pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius.
Tai ypač aktualu įvažiuojant į intensyvaus eismo kelius. Vairuotojas turi pasirinkti tinkamą greitį, stebėti gretimą juostą ir saugiai įsilieti į srautą.
Kita vertus, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai, matydami įsilieti bandantį automobilį, gali palengvinti manevrą palikdami daugiau vietos, jeigu tai saugu. Tačiau įprastomis sąlygomis tokio elgesio nereikėtų painioti su KET 105 punkte numatyta pareiga įleisti.
O jeigu greitėjimo ir lėtėjimo juostos sujungtos?
Kai kuriuose keliuose greitėjimo juosta pereina tiesiai į lėtėjimo juostą, todėl vieni vairuotojai čia įsilieja į pagrindinį srautą, o kiti rengiasi iš jo išvažiuoti.
Tokiose vietose pirmumas priklauso nuo to, kuris automobilis keičia eismo juostą. Jeigu greitėjimo juosta važiuojantis automobilis nori persirikiuoti į pagrindinį srautą, jis privalo praleisti ne tik juo važiuojančias, bet ir į lėtėjimo juostą persirikiuojančias transporto priemones.
Tačiau jeigu vairuotojas iš greitėjimo juostos toliau važiuoja tiesiai ta pačia juosta, kuri pereina į lėtėjimo juostą, jis eismo juostos nekeičia. Tokiu atveju iš pagrindinio kelio į lėtėjimo juostą persirikiuojantis vairuotojas turi duoti jam kelią.
Du automobiliai vienu metu nori persirikiuoti: kuris turi pirmumą?
Įsivaizduokime trijų eismo juostų kelią. Vienas automobilis važiuoja kairiąja juosta, kitas – dešiniąja. Abu vairuotojai vienu metu nusprendžia persirikiuoti į vidurinę. Kuris iš jų turi duoti kelią?
KET 104 punktas nustato, kad kartu persirikiuojant ta pačia kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Vadinasi, šiame pavyzdyje kairiąja juosta važiuojantis vairuotojas turi praleisti iš dešinės persirikiuojantį automobilį. Vis dėlto ši taisyklė turi išimtį, susijusią su greitėjimo ir lėtėjimo juostomis. Todėl tokiose vietose pirmumas nustatomas pagal specialų KET 112 punktą, o ne vien pagal automobilių padėtį vienas kito atžvilgiu.
Kas atsako, jei persirikiuojant įvyksta susidūrimas?
Po eismo įvykių vairuotojai neretai ginčijasi, kuris pradėjo manevrą pirmas ir ar kitas privalėjo įleisti. Įprasto persirikiavimo atveju svarbiausia nustatyti, ar eismo juostą keitęs vairuotojas įvykdė pareigą duoti kelią. Jeigu jis persirikiavo neįsitikinęs, kad tai saugu, ir kliudė gretima juosta važiavusį automobilį, gali būti konstatuotas KET pažeidimas.
Tačiau kai susidūrimas įvyksta ties kelio susiaurėjimu, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar konkrečioje vietoje buvo taikomas „užtrauktuko“ principas.
Jei buvo, svarbūs abiejų vairuotojų veiksmai. Vienas turėjo leisti persirikiuoti automobiliui iš juostos, kurioje eismas nebegalimas, o kitas – įsitikinti, kad jam suteikta galimybė saugiai atlikti manevrą, todėl vien automobilio padėtis po susidūrimo arba įjungtas posūkio signalas neleidžia automatiškai nustatyti atsakomybės.
Vertinant tokį eismo įvykį svarbūs automobilių judėjimo kryptys, susidūrimo vieta, kelio ženklinimas, vaizdo registratorių įrašai ir kitos aplinkybės.
Kokios baudos gresia už persirikiavimo taisyklių pažeidimus?
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 3 dalyje už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą numatyta 60–90 eurų bauda.
Už šioje dalyje numatytus pažeidimus taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Tačiau ne visi su persirikiavimu susiję pažeidimai vertinami vienodai.
Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas, persirikiuodamas į kitą juostą, nepaiso kelio ženklų arba horizontaliojo ženklinimo reikalavimų, už tokį pažeidimą ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta 30–90 eurų bauda.
O už kitus KET pažeidimus, kuriems kodekse nenumatyta atskira sankcija, ANK 417 straipsnio 7 dalis numato 10–12 eurų baudą. Ši nuostata gali būti aktuali ir vertinant vien KET 105 punkte nustatytos pareigos įleisti automobilį nevykdymą, jeigu nenustatomas kitas pažeidimas, kuriam taikoma speciali sankcija.
Todėl vienos universalios baudos už netinkamą persirikiavimą nėra. Atsakomybė priklauso nuo to, kokia konkreti taisyklė buvo pažeista.
