Kinijos automobilių rinkoje netrukus gali prasidėti ilgai prognozuoti pokyčiai. Šalyje veikia daugiau kaip šimtas automobilių markių, tačiau ne visoms dabartinėmis sąlygomis užtenka vietos. Vienas pirmųjų ryškesnių pertvarkos pavyzdžių palies ir „Toyota“, kurios veikla Kinijoje iki šiol buvo padalyta tarp dviejų didelių bendrų įmonių.
Kinijos automobilių gamintojai jau kelerius metus kovoja itin agresyvioje rinkoje, kurioje kainų karas, pertekliniai gamybos pajėgumai ir sparčiai auganti vietinių elektromobilių gamintojų įtaka spaudžia tiek mažesnes bendroves, tiek seniai šalyje veikiančius užsienio koncernus.
Pekinas savo ruožtu paskelbė, kad iki 2030 metų siekiama pažaboti perteklines investicijas, atsisakyti neefektyvių gamybos pajėgumų ir skatinti automobilių pramonės konsolidaciją. Vienu pirmųjų didesnių tokios politikos pavyzdžių tampa dviejų valstybinių Kinijos gamintojų – FAW ir GAC – bendradarbiavimas.
Sandorio centre atsidūrė „Toyota“
GAC paskelbė ketinanti įsigyti FAW priklausantį 50 proc. bendros įmonės „FAW Toyota“ akcijų paketą. Už jį nebus atsiskaitoma grynaisiais – GAC išleis naujų akcijų, kurių dalis atiteks FAW.
Jeigu sandoris bus užbaigtas, FAW taps antra pagal dydį GAC akcininke. Tuo pat metu pati GAC perims FAW turimą „FAW Toyota“ dalį ir taip atsidurs abiejose pagrindinėse „Toyota“ bendrose įmonėse Kinijoje. GAC jau nuo 2004 metų kartu su Japonijos koncernu valdo „GAC Toyota“.
Tokia schema iš pirmo žvilgsnio atrodo paini, tačiau jos tikslas gana aiškus – glaudžiau susieti iki šiol atskirai veikusias įmones, sumažinti dubliuojamas funkcijas ir efektyviau naudoti gamybos, tiekimo bei prekybos tinklus.
FAW ir GAC taip pat susitarė dėl platesnio bendradarbiavimo – bendro technologijų kūrimo, išteklių naudojimo ir tiekimo grandinių stiprinimo.
Kinijoje ilgą laiką veikė dvi „Toyota“ kompanijos
„Toyota“ veiklos modelis Kinijoje iki šiol buvo gana neįprastas. Japonijos gamintojas turėjo du stambius vietos partnerius ir dvi atskiras bendras įmones.
„FAW Toyota“ veikia nuo 2000 metų ir tradiciškai buvo stipresnė šiaurinėje šalies dalyje. Po ketverių metų įkurta „GAC Toyota“ daugiausia plėtė veiklą pietuose.
Abi bendrovės turi atskiras gamyklas, prekybos tinklus ir modelių gamas, nors dalis jų automobilių iš esmės yra labai artimi giminaičiai.
Vienas paprasčiausių pavyzdžių – „Toyota Corolla“. Vienoje bendroje įmonėje parduodamas šiuo vardu žinomas sedanas, o kitoje labai artimas jo variantas siūlomas kaip „Toyota Levin“.
Todėl ilgainiui susidarė paradoksali situacija: dvi to paties gamintojo bendros įmonės toje pačioje rinkoje iš dalies konkuravo viena su kita.
Būtent šią struktūrą dabar mėginama pertvarkyti. Anksčiau skelbta, kad viena iš svarstomų krypčių – glaudžiau sujungti abiejų „Toyota“ įmonių prekybos ir aptarnavimo tinklus.
Pokyčius skatina ne vien valstybės politika
Kaip ir daugelio kitų užsienio gamintojų, „Toyota“ pozicijos Kinijoje pastaraisiais metais silpnėja. Vietos pirkėjai sparčiai persėda į elektromobilius ir iš tinklo įkraunamus hibridus, o šioje srityje rinkos tempą vis dažniau diktuoja BYD, „Geely“, „Chery“ ir kiti Kinijos gamintojai.
2026 metų rugpjūtį „Toyota“ pardavimai Kinijoje buvo 23 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Per pirmuosius aštuonis metų mėnesius bendrovė pardavė 928 tūkst. automobilių – beveik penktadaliu mažiau nei prieš metus.
„Toyota“ į tai atsako sparčiau lokalizuodama veiklą. Bendrovė Kinijai skirtuose elektromobiliuose vis plačiau naudoja vietinių tiekėjų ir gamintojų technologijas, daugiau sprendimų perduoda Kinijoje dirbantiems inžinieriams ir ruošiasi Šanchajuje gaminti elektrinius „Lexus“.
Tai gali būti tik pradžia
FAW ir GAC sandoris svarbus ne vien „Toyota“. Jis parodo, kaip gali atrodyti artimiausiais metais Kinijos automobilių pramonės laukianti pertvarka.
Po daugelį metų trukusios plėtros šalyje susidarė didžiuliai gamybos pajėgumai ir daugiau kaip šimtas tarpusavyje konkuruojančių markių. Dalis gamintojų jau pasitraukė iš rinkos, o kiti išgyvena tik mažindami kainas arba ieškodami stipresnių partnerių.
Todėl vietoje dar vienos naujos markės ar gamyklos artimiausiais metais Kinijoje vis dažniau galima tikėtis priešingo proceso – bendrovių jungimosi, bendrų technologijų kūrimo ir iki šiol atskirai veikusių įmonių veiklos konsolidavimo.
