Dyzelinui Lietuvoje pabrangus iki daugiau kaip 2,2 euro už litrą, vėl siūloma mažinti akcizą. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius siūlo šįkart neapsiriboti laikina lengvata, o pakeisti visą akcizo skaičiavimo principą – jo dydį susieti su degalų kainomis didmeninėje rinkoje.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjo 18 dieną dyzelinas šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 2,241 Eur/l. Pigiausiai jo buvo galima įsigyti už 2,130 Eur/l, brangiausiai – už 2,349 Eur/l. Prieš metus vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 1,471 Eur/l.
Degalų kainas pastarosiomis savaitėmis aukštyn stumia ir pasaulinė naftos rinka. Rugsėjo 17 dieną „Brent“ nafta kainavo 104,82 JAV dolerio už barelį, o didmeninė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 2,183 Eur/l.
Siūlo akcizą mažinti jau dabar
M. Nagevičiaus vertinimu, esant dabartinėms kainoms, laikinas dyzelino akcizo sumažinimas jau būtų pagrįstas ekonomine situacija.
„Viena yra žinoti, kad dyzelio kaina bus 3 eurai už litrą 2030 metais ir turėti laiko prie to prisitaikyti, visai kas kita – patirti šoką šiandien“, – socialiniame tinkle rašė jis.
Pasak M. Nagevičiaus, vairuotojai ir įmonės negali greitai sureaguoti į staigų kainų šuolį. Net nusprendus įsigyti mažiau degalų naudojantį automobilį, elektromobilį ar pakeisti sunkvežimių parką, tam reikia laiko ir investicijų.
Lietuva akcizą dyzelinui šiemet jau buvo laikinai sumažinusi. Nuo balandžio 16 iki birželio 15 dienos jo pastovioji dalis buvo sumažinta nuo 500 iki 450 eurų už 1000 litrų. Finansų ministerija tuomet skaičiavo, kad toks sprendimas galutinę litro kainą galėjo sumažinti maždaug 6 centais su PVM.
Šiuo metu standartiniam dyzelinui vėl taikomas 553,6 euro už 1000 litrų akcizas. Jį sudaro 500 eurų pastovioji dalis ir 53,6 euro CO₂ dedamoji.
Kuo brangesnis dyzelinas, tuo mažesnis akcizas
M. Nagevičius siūlo atsisakyti praktikos, kai kiekvienam akcizo pakeitimui Seimas turi nustatyti naują konkretų tarifą.
Jo siūlomoje sistemoje Akcizų įstatyme būtų įrašyta formulė, pagal kurią tarifas automatiškai keistųsi priklausomai nuo dyzelino kainos didmeninėje rinkoje.
Degalams Roterdamo rinkoje brangstant, akcizas mažėtų. Didmeninei kainai krintant, akcizas būtų didinamas.
Valstybė kartu nustatytų ilgalaikę degalų kainos kryptį. Kaip vieną galimų variantų M. Nagevičius mini kainos augimą 3–5 proc. sparčiau už infliaciją arba iš anksto nustatytą kainos lygį po kelerių metų.
Tokiu modeliu būtų siekiama sumažinti staigius kainų šuolius, tačiau kartu išlaikyti paskatą ilgainiui rinktis mažiau naftos produktų naudojantį transportą.
Siūlo kaupti rezervą
Mažesnis akcizas reikštų ir mažesnes valstybės biudžeto pajamas. Šią problemą M. Nagevičius siūlo spręsti sukuriant specialų fondą.
Kai naftos ir degalų kainos rinkoje būtų mažos, dalis akcizo pajamų būtų kaupiama rezerve. Kainoms smarkiai išaugus ir akcizą sumažinus, sukauptos lėšos kompensuotų dalį biudžeto netekimų.
Kadangi tokio rezervo Lietuva šiuo metu neturi, pradinei jo daliai M. Nagevičius siūlo svarstyti naftos perdirbimo bendrovių viršpelnių apmokestinimą.
Tokį kelią šiuo metu renkasi Lenkija. Rugsėjo 15 dieną šalies Vyriausybė pritarė projektui, pagal kurį išskirtinai didelis degalų bendrovių pelnas būtų apmokestintas 60 proc. tarifu. Lenkijos valdžia skaičiuoja surinksianti apie 4 mlrd. zlotų, o pinigus numato naudoti priemonėms, mažinančioms išaugusių degalų kainų poveikį. Projektas dar turi pereiti teisėkūros procedūras.
Atskiras sprendimas svarstomas ir vežėjams
Lietuvoje jau svarstomas ir kitas su dyzelino akcizu susijęs pakeitimas. Seimui pateiktame Akcizų įstatymo projekte numatyta galimybė dalį sumokėto akcizo grąžinti krovinių vežėjams.
Lengvata būtų taikoma Bendrijos vežėjo licenciją turintiems juridiniams asmenims už dyzeliną, naudojamą N3 klasės sunkvežimiuose. Projekte numatyta, kad tokia tvarka galėtų įsigalioti nuo 2027 metų sausio 1 dienos, o konkretų grąžinamos akcizo dalies dydį ir taikymo laikotarpį nustatytų Vyriausybė.
M. Nagevičius dalinį akcizo grąžinimą tarptautiniams vežėjams taip pat įvardija kaip vieną būdų mažinti degalų kainų skirtumo su kaimyninėmis valstybėmis poveikį. Jo teigimu, patrauklesnė kaina galėtų paskatinti tranzitinį transportą daugiau degalų įsigyti Lietuvoje.
Kol kas dinaminis akcizas ir specialus rezervas yra M. Nagevičiaus pasiūlymai, o ne Vyriausybės patvirtintas planas. Tačiau diskusija vyksta tuo metu, kai dyzelino kaina Lietuvoje per metus išaugo daugiau kaip 50 proc., o valstybė jau kartą šiemet buvo laikinai sumažinusi šiems degalams taikomą akcizą.
