Europos kelių transporto sektoriaus vadovai kasdien susiduria su precedento neturinčiu finansiniu bei reguliaciniu spaudimu. Augančios kasdienės išlaidos, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir nauji teisiniai įsipareigojimai verčia verslininkus iš pagrindų peržiūrėti taikomus veiklos modelius. Siekiant išsaugoti konkurencingumą bei pelningumą, bendrovių vadovams tenka priimti netradicinius sprendimus.
Atlikto tyrimo „DKV Mobility eMobility Study 2026“ duomenimis, kuriame atstovai apklausė 1 700 Europos bendrovių, transporto ir logistikos sektoriaus atstovams tenka patys didžiausi iššūkiai visoje rinkoje.
Net 76 proc. apklaustų vadovų pagrindine problema įvardija sparčiai augančias kasdienio verslo išlaidas, 73 proc. atstovų nurodo patiriantys spaudimą dėl tvarumo tikslų, o 69 proc. vadovų pripažįsta, kad jiems stinga galimybių operatyviai įvertinti skirtingų sprendimų finansinį poveikį.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso atstovai fiksuoja itin sparų išlaidų augimą. Vertinant 2020–2024 m. laikotarpį, krovininio kelių transporto bendrovių pardavimo savikaina šovė aukštyn nuo 5 iki 9 mlrd. eurų, kasmet vidutiniškai ūgtelėdama po 1 mlrd. eurų.
Aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas pabrėžia, kad didžiausiu galvosūkiu Lietuvos įmonių vadovams tapo išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui, kurios minėtu laikotarpiu kasmet didėjo vidutiniškai po 20 proc., kol bendras šalies vidurkis siekė 15 proc. Šalies centrinio banko analitikai patvirtina, kad sausumos transportas išliko viena iš sričių, kur bruto darbo užmokestis kilo sparčiausiai.
Nauji mokesčiai Europoje ir augančios vilkikų degalų sąnaudos
Paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko atkreipia dėmesį, kad vežėjų išlaidos plečiasi naujomis kategorijomis.
Nuo liepos 1 d. tarptautinius pervežimus vykdančių komercinių transporto priemonių, sveriančių daugiau nei 2,5 tonos, savininkai privalo naudoti antros kartos išmaniuosius tachografus.
Tai pareikalavo papildomų investicijų į įrangą. Tą pačią dieną Nyderlandų valdžia atsisakė iki šiol taikytos „Eurovinjetės“ sistemos ir įvedė mokestį už nuvažiuotą atstumą. Analogiškų sprendimų nuo kitų metų pradžios imsis ir Lietuvos valdžios atstovai, o Prancūzijos Elzaso regione tranzitu važiuojantys vežėjai taip pat bus apmokestinti nauju kelių mokesčiu.
Svarbiu veiksniu išlieka ir Europos Sąjungos rengiama apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS2, kuri visa apimtimi įsigalios 2028 m.
Šios sistemos įvedimas kilstelės iškastinio kuro kainas, todėl transporto įmonių vadovai privalės itin kruopščiai analizuoti vilkikų degalų sąnaudas bei ieškoti ekonominiu požiūriu pagrįstų alternatyvų.
Vertinant naujų transporto priemonių kainas bei jų eksploatacijos kaštus, sprendimą investuoti į ekologiškesnį transportą vis dažniau lemia finansiniai apskaičiavimai, o ne vien aplinkosauginiai siekiai.
PVM bei akcizų susigrąžinimas
Analitikų teigimu, tradiciniai išlaidų valdymo metodai naudojant paprastas skaičiuokles nebeužtikrina reikiamo efektyvumo. Rinkos lyderiais tampa tie verslininkai, kurie realiuoju laiku geba analizuoti degalų kainas, kelių mokesčius, alternatyvių degalų prieinamumą ir PVM bei akcizų susigrąžinimo įtaką galutiniam pelningumui.
Specialistų atsiliepimai apie skaitmeninius analizės įrankius, tokius kaip „DKV Analytics“, rodo, kad galimybė vienoje sistemoje modeliuoti skirtingus maršrutus leidžia iš anksto įvertinti mokesčių pokyčių poveikį ir pasirinkti pigiausią ar greičiausią maršrutą.
Kadangi vežėjai pastebi augantį pervežimų poreikį, po truputį kyla ir transporto paslaugų kainos, tačiau vidinis veiklos optimizavimas išlieka esmine sąlyga išlaikyti teigiamą balansą.
Lietuvos vežėjų pasiekimai
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso atstovas Povilas Drižas pabrėžia, kad tarptautinės taisyklės galioja visiems Europos vežėjams, todėl svarbiausia – išvengti neapgalvotų nacionalinių sprendimų, galinčių susilpninti šalies įmonių pozicijas. Šalies verslininkai demonstruoja išskirtinį gebėjimą prisitaikyti prie kintančių reikalavimų.
Vertinant 2015–2024 m. duomenis, visoje Europos Sąjungoje tarptautinių krovinių rinka augo vos 1,8 proc. per metus, o Lietuvos bendrovių pervežimų apimtys didėjo daugiau nei 11 proc. kasmet. Šio šuolio dėka šalies vežėjų dalis Bendrijos rinkoje išaugo nuo 3,9 iki 8,6 proc.
Kadangi transporto paslaugų maržos išlieka itin mažos, o pajamos už suteiktus pervežimus gaunamos vėliau nei patiriamos tiesioginės išlaidos, apyvartinių lėšų valdymas bei PVM ir akcizų susigrąžinimas garantuoja įmonių likvidumą.
Vežėjų vadovams taip pat tenka spręsti aštrėjančią vairuotojų trūkumo problemą, investuoti į autoparko modernizavimą bei išnaudoti dirbtinio intelekto ir telemetrijos teikiamas galimybes.
Sąnaudų vaizdas privalo būti aiškus kasdien, o vienu didžiausių efektyvumo šaltinių tampa tuščių kilometrų mažinimas. Nors naujų taisyklių išvengti nepavyks, skaitmeninimu ir duomenimis grįsti sprendimai tampa pagrindine sąlyga garantuoti transporto verslo sėkmę.
