Europos automobilių gamintojai pripažįsta, kad kurti visą naujos kartos automobilių programinę įrangą atskirai tapo pernelyg brangu ir sudėtinga. BMW, „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „Stellantis“ ir dešimtys tiekėjų nuo šiol kartu kurs bendrą atvirojo kodo technologinį pagrindą.
Pagrindiniu projekto elementu taps „Eclipse S-CORE“ programinės įrangos platforma. Bendrovės tikisi, kad dalijantis pagrindiniais komponentais kūrimo, integravimo ir priežiūros darbų apimtį pavyks sumažinti iki 40 proc., o naujas sistemas rinkai parengti iki 30 proc. greičiau.
Vis dėlto pirmieji automobiliai, naudojantys vieningą platformą, numatomi ne anksčiau kaip dešimtmečio pabaigoje. Todėl kyla klausimas, ar Europos gamintojai spės pasinaudoti bendradarbiavimo privalumais, kol Kinijos konkurentai dar labiau nepadidino savo technologinio pranašumo.
Bendradarbiaus 32 bendrovės
Vokietijos automobilių pramonės asociacijos VDA ir „Eclipse Foundation“ bendradarbiavimo susitarimas buvo paskelbtas 2025 m. birželį. Tuomet prie jo prisijungė 11 steigėjų, tarp kurių buvo BMW, „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“, „Bosch“, ZF ir kitos automobilių pramonės bendrovės.
2026 m. sausį susitarimo dalyvių skaičius išaugo iki 32. Prie iniciatyvos prisijungė „Stellantis“, sunkvežimių gamintoja „Traton“, „Qualcomm“, LG, „Infineon“, „Michelin“, „Schaeffler“, „Red Hat“ ir kitos automobilių, elektronikos bei programinės įrangos bendrovės.
Partneriai siekia sukurti bendrą, skirtingiems automobilių gamintojams ir tiekėjams tinkamą programinės įrangos pagrindą. Jis turėtų būti atviras, suderinamas su skirtinga technine įranga ir parengtas saugumo sertifikavimo procedūroms.
Pirmoji vieša „Eclipse S-CORE“ versija, pažymėta numeriu 0.5, buvo išleista 2025 m. lapkritį. Visa platformos versija numatyta 2026-aisiais, o ją naudojantys serijiniai automobiliai rinkoje turėtų pasirodyti ne vėliau kaip 2030 m.
Kas yra programine įranga apibrėžtas automobilis?
Šiuolaikiniame automobilyje vis daugiau funkcijų priklauso ne tik nuo mechaninių dalių ar atskiro elektroninio valdymo bloko, bet ir nuo programinės įrangos.
Programine įranga apibrėžtame automobilyje, dar vadinamame SDV, pagrindines sistemas valdo keli galingi centriniai kompiuteriai. Jie pakeičia daugybę atskirų valdymo blokų, kurių kiekvienas tradiciškai atsakingas tik už vieną konkrečią funkciją.
Tokia architektūra leidžia automobiliui nuotoliniu būdu gauti naujinimus, taisyti programinės įrangos klaidas ir po pardavimo įdiegti papildomų funkcijų. Gamintojas taip pat gali greičiau atnaujinti pagalbos vairuotojui sistemas, baterijos valdymą, klimato kontrolę ar informacijos ir pramogų funkcijas.
BMW nurodo, kad nuotoliniams visos transporto priemonės programinės įrangos naujinimams jau pritaikyta daugiau kaip 7,4 mln. markės automobilių. Naujos kartos architektūrose programinės įrangos vaidmuo turėtų dar labiau išaugti.
Kodėl kiekvienam gamintojui neapsimoka kurti visko atskirai?
Didelė dalis bazinės automobilio programinės įrangos nepriklauso nuo to, kokios markės ženklas yra ant variklio dangčio ar kaip atrodo pats automobilis.
Skirtingiems modeliams reikalingos panašios sistemos, atsakingos už ryšį tarp kompiuterių, diagnostiką, techninės įrangos valdymą, programų paleidimą ir duomenų perdavimą. Tačiau iki šiol daugelis gamintojų šiuos komponentus kūrė atskirai.
Dėl to skirtingos bendrovės iš esmės sprendžia tas pačias problemas, samdo atskiras programuotojų komandas ir kuria tarpusavyje nesuderinamas sistemas.
„Eclipse S-CORE“ turėtų leisti gamintojams dalytis tuo, kas savaime nesuteikia automobiliui išskirtinumo. Sutaupytus išteklius būtų galima skirti funkcijoms, pagal kurias pirkėjai iš tiesų atskiria vieną markę nuo kitos.
VDA skaičiavimu, bendrų komponentų naudojimas galėtų iki 40 proc. sumažinti bazinės programinės įrangos kūrimo, integravimo ir priežiūros darbų apimtį. Naujų sistemų pateikimo rinkai laikas galėtų sutrumpėti iki 30 proc.
Atvirasis kodas nereiškia vienodos visų automobilių sistemos
Bendras technologinis pagrindas nereiškia, kad BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Volkswagen“ automobiliai turėtų vienodą vartotojo sąsają ir tas pačias funkcijas.
Atvirojo kodo platformą galima palyginti su bendrais pastato pamatais. Gamintojai dalytųsi pagrindinėmis konstrukcijomis, tačiau patys spręstų, kaip atrodys ir veiks galutinis produktas.
Kiekviena markė galėtų kurti atskirą grafinę sąsają, balso asistentą, mokamas paslaugas ir pagalbos vairuotojui sistemas. Taip pat būtų galima pasirinkti skirtingus procesorius, jutiklius ir kitą techninę įrangą.
Bendras pagrindas pirmiausia turėtų palengvinti skirtingų komponentų suderinimą. Pakeitus vieną procesorių ar tiekėją, gamintojui nereikėtų iš naujo kurti visos programinės įrangos architektūros.
„Eclipse S-CORE“ apibūdinama kaip modulinė ir saugiam naudojimui automobiliuose ruošiama platforma, skirta galingiems centriniams valdymo kompiuteriams ir kelių procesorių sistemoms.
Tai ne vienintelis bendras automobilių pramonės projektas
„Eclipse S-CORE“ nėra vienintelė iniciatyva, kurioje automobilių gamintojai kartu kuria programinės įrangos standartus.
BMW, „Ford“, „General Motors“, „Honda“, „Hyundai“ ir „Volvo“ dalyvauja pasaulinėje COVESA organizacijoje. Ji kuria bendrus prijungtųjų automobilių duomenų, programėlių ir informacijos bei pramogų sistemų standartus.
Viena iš COVESA krypčių skirta sumažinti „Android Automotive“ programėlių ekosistemos susiskaidymą. Siekiama, kad programėlių kūrėjams nereikėtų tą pačią paslaugą atskirai pritaikyti kiekvienai automobilių markei.
Tokios iniciatyvos sprendžia skirtingus programinės įrangos sluoksnius. Vienos orientuojasi į automobilio viduje veikiančią bazinę platformą, kitos – į duomenų formatus, ryšį su debesijos paslaugomis ar trečiųjų šalių programėles.
Ilgainiui dalis šių projektų turės būti tarpusavyje suderinti. Priešingu atveju automobilių pramonė rizikuotų sukurti ne vieną bendrą sistemą, o kelias tarpusavyje konkuruojančias atvirojo kodo platformas.
Per daug partnerių gali sulėtinti sprendimus
Kuo daugiau bendrovių dalyvauja projekte, tuo sunkiau sutarti dėl techninių reikalavimų, prioritetų ir atsakomybės. Vienam gamintojui gali būti svarbi maža sistemos kaina, kitam – didžiausias našumas, o trečiam – galimybė ją naudoti kelių skirtingų klasių automobiliuose.
Kinijos gamintojai dažnai veikia kitaip. Dalis jų programinę įrangą, elektroninę architektūrą ir automobilio techninę įrangą kuria vienoje organizacijoje arba kartu su vienu pagrindiniu technologijų partneriu.
Tai leidžia sprendimus priimti greičiau, nors kartu padidina priklausomybę nuo vienos platformos ar tiekėjo. Automobilių pramonės analitikai perspėja, kad platus Europos bendradarbiavimas sumažins išlaidas, tačiau nebūtinai išspręs dvi svarbiausias problemas – programinės įrangos kokybę ir kūrimo greitį.
Kinijos gamintojų pranašumą stiprina ir tai, kad daugelis jų elektromobilių architektūras galėjo kurti nuo švaraus lapo. Jiems nereikėjo vienu metu palaikyti tiek daug senų platformų, valdymo blokų ir skirtingų programinės įrangos kartų, kaip tradiciniams Europos koncernams.
Kita vertus, net dalyvaudami bendruose projektuose automobilių gamintojai neatsisako individualių partnerysčių su technologijų bendrovėmis.
BMW dalį naujųjų sistemų kuria su „Qualcomm“, o „Mercedes-Benz“ bendradarbiauja su „Nvidia“. Kiti gamintojai naudoja „Google“, „Amazon“, „Apple“ ar Kinijos technologijų bendrovių sprendimus.
