Nuo 2027 metų Lietuvos keliuose įsigalios iš esmės nauja apmokestinimo tvarka. Pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ pakeis iki šiol galiojusias vinjetes ir įpareigos komercinio transporto valdytojus mokėti už kiekvieną faktiškai nuvažiuotą kilometrą.
Nors vežėjams teks prisitaikyti prie pasikeitusių taisyklių, valstybė planuoja kasmet surinkti per šimtą dešimt milijonų eurų, kurie bus tiesiogiai nukreipti prastos būklės magistralėms ir krašto keliams modernizuoti.
Sąžiningesnis modelis surinks pusantro karto daugiau lėšų
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko šį pokytį vadina ilgai lauktu žingsniu link modernios ir teisingos infrastruktūros finansavimo sistemos.
Daugelį metų kelių sektoriaus atstovai pabrėžė būtinybę susieti mokesčius su realiu naudojimusi keliais, o atsisakius senojo vinječių modelio Valstybinis kelių fondas pasipildys pusantro karto didesne suma nei anksčiau.
„Naujoji sistema būtent tai ir užtikrins. Daugiau važiuojantys ir didesnę apkrovą keliams sukeliantys transporto priemonių valdytojai mokės proporcingai daugiau, o mažiau besinaudojantys mokamais keliais nebus nepagrįstai apkraunami“, – teigiamai naująją tvarką vertina Š. Frolenko. Jo teigimu, kokybiški keliai mažina transportavimo kaštus ir didina logistikos efektyvumą, todėl surinktos lėšos taps tvirtu pagrindu atnaujinant nusidėvėjusią automobilių kelių infrastruktūrą.
Tarifai priklausys nuo svorio ir taršos lygio
Pagal šiuo metu tvirtinti parengtą projektą, kiekvienas nuvažiuotas kilometras bus apmokestinamas atsižvelgiant į transporto priemonės klasę ir taršos lygį. „Euro 5“ standarto lengvųjų krovininių automobilių ir nedidelių autobusų vairuotojams numatytas 3,6 cento už kilometrą tarifas. Vidutinio svorio sunkvežimiams šis mokestis išaugs iki aštuonių su puse cento, o sunkiasvorių vilkikų savininkams teks atseikėti iki 14,1 cento už kiekvieną įveiktą kilometrą.
Nors šie įkainiai išlieka vieni mažiausių visoje Europos Sąjungoje, sistema numato ir tam tikras lengvatas. Mažesnis mokestis bus taikomas pirminę žemės ūkio produkciją gabenančiam transportui bei ekologiškoms transporto priemonėms.
„Lengvatos gali būti svarbi paskata investuoti į modernesnį ir mažiau taršų transportą, tačiau jos neturėtų tapti nuolatine išimtimi. Ilgainiui kelių finansavimo sistema turėtų būti grindžiama universaliu principu, kai už naudojimąsi infrastruktūra moka visi jos naudotojai nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus“, – apie išimtis pasakoja asociacijos vadovas.
Mažesnė administracinė našta ir lygesnė konkurencija
Verslas taip pat turėtų pajusti teigiamų pokyčių dėl sumažėjusios biurokratijos. Mokestis bus apskaičiuojamas automatiškai, o atsiskaityti bus galima pasitelkiant patogius skaitmeninius sprendimus. Š. Frolenko pabrėžia, kad iki šiol dėl ribotų kontrolės galimybių dalis pažeidėjų išvengdavo atsakomybės, o tai iškreipdavo konkurenciją ir kenkdavo sąžiningai veikiančioms įmonėms.
Atstumu grįstas apmokestinimas nuo 2030 metų taps privalomas visose Europos Sąjungos valstybėse. Dėl šios priežasties ankstyvas tarptautinės bendrovės „Kapsch TrafficCom“ diegiamos sistemos startas Lietuvoje leis išvengti skubotų sprendimų ateityje ir užtikrins sklandų perėjimą prie europinių standartų.